VU Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Ervinas Spūdys pranešime spaudai sako, kad konkursuose reikia dalyvauti kaip universiteto seminaruose: pažymys priklauso nuo to, ką pasakote ir pademonstruojate, bet augimui dar svarbiau yra tai, kiek sugebėsite išgirsti ir įsiklausyti į kolegas.
- VU komunikacijos ir rinkodaros komanda bene aktyviausiai iš viešojo sektoriaus įstaigų dalyvauja geriausių komunikacijos projektų konkursuose. Kodėl verta?
- Čia atsakymas paprastas – nes gerais darbais reikia dalintis. Bet ne siekiant pasigirti, o tam, kad vieni iš kitų mokytumėmės. Geri pavyzdžiai yra ne mažiau užkrečiami nei naujasis koronavirusas.
Žinoma, yra ir kitų veiksnių. Agentūroms ir verslams pripažinimas padeda pritraukti ir išlaikyti klientus. Universitetui tai padeda pritraukti ir išlaikyti darbuotojus, formuoti organizacijos reputaciją, pademonstruoti, ką nuveikėme bei pasilyginti. Sėkmės atveju tai tampa ir paskata išsikelti sau kartelę dar aukščiau.
Vilniaus universitetas kaip organizacija yra savo srities lyderis, tačiau ši lyderystė pati savaime niekam nėra įdomi ir ji negali būti savitikslė. Nešame atsakomybę prieš valstybę bei atskaitomybę prieš visuomenę, o lyderio kepurė įpareigoja inovuoti, daryti klaidas ir iš jų mokytis, sugebėti matyti ne tik save, bet ir aplinką, kurioje veikiame.
Esame dideli ir įvairūs – VU bendruomenę sudaro virš 25 tūkst. narių, ta bendruomenė be galo išsilavinusi ir kritiška, pati organizacija – tvari bei pergyvenanti visas madas. Šio organizmo misija yra kurti aukštą pridėtinę vertę Lietuvai ir pasauliui, spręsti aktualius iššūkius, ugdyti asmenybes ir „vežti“ visuomenę pirmyn. Tad tikrai yra ką veikti, o nuveikus – pasidalinti ir atsiskaityti.
Visas viešasis sektorius yra išlaikomas visuomenės ir tai reiškia, kad iš organizacijų tikimasi atskaitomybės. Vadinasi, komunikacijai galimybių čia visuomet bus be galo daug. Svarbu jas apčiuopti ir išnaudoti.
Konkursuose kolegoms labai įdomu išgirsti ne tik, kas pasisekė, bet ir kur buvo sunku, kokie iššūkiai kilo ir kaip jie buvo suvaldyti, nes dažnai susiduriame su labai panašiomis situacijomis, tik skirtingose srityse.
- Ar tiesa, kad konkursuose pelnyti apdovanojimai padeda viešojo sektoriaus komunikatoriams lengviau susikalbėti su kolegomis, ypač teisininkais?
- Korporatyvinė logika mūsų atveju turi labai aiškius ribotumus, padaliniai turi plačią veiklos autonomiją, tad susikalbėjimas tarp skirtingų padalinių, grandžių, skyrių yra esminis siekiant sėkmės. Antagonizmas tarp, pavyzdžiui, teisininkų ir rinkodaros, iš principo yra ydingas, nes tai yra tos pačios organizacijos rankos. Jeigu viena nuolat ieško, kaip trenkti kitai, galiausiai nebebus motyvacijos tas rankas apskritai kam nors naudoti.
Vieni kitiems turime padėti ir pasakyti ne tik, ko negalima daryti, bet ir ką galime. Į didžiausias savo kampanijas įtraukdavome ir teisininkus, ir mokslininkus filosofus, semiotikus, ir moksleivius, ir menininkus.
Jie sėdėdavo prie vieno stalo, diskutuodavo, ginčydavosi. Tai atimdavo daug brangaus laiko ir nervų, bet galiausiai iš to gimdavo puikios kampanijos, kurios sprendė realias problemas ir kurios sulaukė labai pozityvaus visuomenės grįžtamojo ryšio, nes daug kas būdavo apgalvojama iš anksto – tiek idėjinis, tiek priemonių gylis turėdavo visiškai kitą lygį.
- Viešojo sektoriaus komunikacijos specialistai sako, kad vienas didžiausių iššūkių jų darbe – įtikinti vadovus komunikacijos svarba?
- Dažnas vadovas pasakys, kad gerus darbus galima daryti ir komunikuoti be konkursų bei apdovanojimų. Ir jie bus teisūs. Bet pasilyginimas ir įsivertinimas svarbus komunikacijos ir rinkodaros komandoms, nes kiekvienas pripažinimas didina darbuotojų motyvaciją ir praplečia akiratį.
Galiu paliudyti – pažintys konkursuose yra tapusios naujomis partnerystėmis, o šios tapo naujomis sėkmingomis kampanijomis. Be to, sėkmingi pasirodymai didina ir kitų darbuotojų pasididžiavimą organizacija. Na, o jeigu susiduriama su vadovais, kurie komunikacijoje visiškai nemato vertės, tuomet, matyt, reiktų nuo tokių vadovų bėgti.
- Minėjote 25 tūkst. narių VU bendruomenę. Kaip matote komunikacijos ir rinkodaros komandos vaidmenį pritraukiant studentus, darbuotojus?
- Prieš kelerius metus, pradėdami darbą universitete, radome jį kiek užmigusį ant laurų, be išgrynintos komunikacijos krypties ar prekių ženklo valdymo strategijos ir išvis be rinkodaros komandos, kuri susiformavo praktiškai „nuo nulio“. Stojančiųjų skaičius į universitetus mažėjo visoje Lietuvoje, o net ir lyderio kepurė VU nuo to neapsaugojo.
Besitraukiant rinkai prasidėjo ir aukštojo mokslo reforma, kuri įnešė daug neapibrėžtumo, dar labiau padidino konkuravimą tarp aukštųjų mokyklų tiek reklamose, tiek politiniame lauke. Tad tokiomis sąlygomis buvo itin svarbu identifikuoti esmines organizacines problemas, jas spręsti ir sustyguoti visą komunikacijos valdymo bei vertinimo procesą.
Atsiraitojus rankoves ir pradėjus darbus, jau ketverius metus iš eilės, mažėjant stojančiųjų skaičiui į aukštąsias mokyklas Lietuvoje, mes išgyvenome ženklų augimą. Tad tiek organizaciniai pokyčiai, tiek kryptinga komunikacija pasiteisino.
Tai pasiteisina tuomet, kai komunikaciją ir rinkodarą vertiname ne kaip „nice to have“ (liet. miela turėti) funkciją ir išlaidų eilutę, kurią atėjus sunkmečiui nurėšime pirmąją, bet kaip investiciją, kuri būtina organizacijos vystymui.
Tai taip pat leido pritraukti ir kompetentingus darbuotojus, juos išlaikyti, mokslininkams pritraukti naujus partnerius, vystyti daugiau bendrų projektų kartu su mūsų alumnais ir jų verslais, o viso to visuma mus pakėlė ir tarptautiniuose reitinguose.
Be abejo, negalima sakyti, kad organizacijos sėkmė slypi tik komunikacijoje ir rinkodaroje bei pasiekimuose šiose srityse. Tačiau sėkmingai veiklai šios srities svarba turi būti pripažįstama ir palaikoma pačiu aukščiausiu lygiu, nes kiekvieno laimėjimo vaisius raškome visi kartu.
Dalyvauti geriausių projektų konkursuose – kaip universiteto seminaruose. Tam, kokį įvertinimą gausite, labai svarbu, ką sugebėsite pasakyti ir pademonstruoti. Bet jūsų augimui dar svarbiau yra tai, kiek sugebėsite išgirsti ir įsiklausyti į kolegas. Todėl turėdami tokią progą, dalyvaudami geriausių projektų pristatymuose, nepamirškite kolegų paklausti ne tik, kas gavosi puikiai, bet ir kas nepavyko, nes klaidos taip pat yra labai vertingos pamokos.