Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, šie pokyčiai leis eliminuoti valdžios institucijų įtaką skirstant paramą žiniasklaidai, taip pat atvers daugiau paramos galimybių, įtvirtins paramos prioritetus kultūrinei bei regioninei žiniasklaidai, tiriamajai žurnalistikai, suteiks galimybę skirti stipendijas žurnalistams. Itin svarbu, kad fondo taryba ir dalininkų susirinkimas be įstatymo pakeitimų galės inicijuoti naujas aktualias paramos programas.
„Prieš 26 metus sukurtas paramos žiniasklaidai modelis nebeatitinka šiandienių sektoriaus iššūkių, nepajėgia užtikrinti šios srities gyvybingumo ir plėtros. Esamas modelis taip pat nepakankamai efektyvus valdymo ir atskaitomybės aspektais, – sako S. Kairys. – Būsimasis Medijų rėmimo fondas labiau įtrauks žiniasklaidos savitvarką priimant sprendimus dėl projektų finansavimo, orientuosis į projektų rezultatus ir poveikį visuomenei, lanksčiau prisitaikys prie medijų sistemos pokyčių. Labai svarbu ir tai, kad naujasis fondas bus pritaikytas remti platesnį žiniasklaidos subjektų ir projektų ratą, o tai atvers dar platesnes galimybes žiniasklaidos pliuralizmui.“
Nuo 2023 m. veiksiančiame Medijų rėmimo fonde pagrindinė atsakomybė už skirstomą paramą atiteks kolegialiam organui – Fondo tarybai. Depolitizuotą, savitvarkos principu grindžiamą tarybą sudarys 10 narių – informacijos rengėjus ir skleidėjus vienijančių organizacijų atstovų, kurių vieną skirs ir Medijų taryba.
Trys lygiaverčiai Medijų rėmimo fondo steigėjai – Kultūros ministerija, Visuomenės informavimo etikos asociacija bei Kultūros periodinių leidinių asociacija – lygiomis dalimis dalyvaus fondo valdyme ir spręs visuotiniam dalininkų susirinkimui priskirtus fondo veiklos ir strateginio valdymo klausimus.
Iki šiol valstybės lėšomis galėjo būti remiami tik viešosios informacijos rengėjų ir tik juridinių asmenų projektai. Būsimojo Medijų rėmimo fondo lėšomis galės būti remiami ir viešosios informacijos skleidėjų, ir fizinių asmenų – žurnalistų – projektai. Tai leis efektyviau spręsti neįgaliųjų informacinio prieinamumo problemas, stiprinti tautinių mažumų kalbomis veikiančią žiniasklaidą, skatinti tiriamąją ir šviečiamąją žurnalistiką.
Būsimajame paramos žiniasklaidai modelyje pirmą kartą aiškiai apibrėžtos konkrečios fondo funkcijos ir viešojo administravimo įgaliojimai. Numatoma, kad Medijų rėmimo fondas taip pat vykdys projektų įgyvendinimo ir finansinę priežiūrą, vertins projektų rezultatų poveikį visuomenei, organizuos tyrimus, rengs ir skelbs projektų rezultatų apžvalgas.
Medijų rėmimo fondo parama bus koncentruojama keturiomis prioritetinėmis kryptimis: 1) kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodiniams leidiniams, 2) regioninei žiniasklaidai, 3) naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai, 4) projektams pagal kitas programas, parengtas fondo tarybos ir patvirtintas fondo dalininkų.
Įstatyme taip pat siūloma įtvirtinti saugiklius siekiant mažinti politinę įtaką fondui. Politinės organizacijos, jų įsteigti ar valdomi juridiniai asmenys negalės dovanoti lėšų fondui. Taip pat siūloma, kad jei fondo tarybos nariai ar direktorius yra politinės partijos nariai, jie sustabdo narystę prieš eidami pareigas.
Numatoma, jog Medijų rėmimo fondo lėšomis negalės būti remiami rimtą profesinį pažeidimą padariusių viešosios informacijos rengėjų ir (ar) skleidėjų projektai, LRT parengti ar LRT programose bei interneto svetainėje įgyvendinami projektai. Fondo lėšomis nebus remiami viešųjų ryšių, reklamos, informacijos agentūrų, mokslo ir studijų institucijų, švietimo įstaigų, politinių organizacijų projektai, taip pat – knygų, garso, vaizdo studijų leidybos projektai.
Visuomenės informavimo įstatymo pakeitimai bus teikiami Seimui.