Milijonai iš ekonomikos gaivinimo lėšų, pagal pirminį dokumentą, turėtų būti skirti skaitmeninio radijo tinklo sukūrimui Lietuvoje. Tam numatyta pustrečio milijono eurų.
Tokį tinklą, anot Susisiekimo ministerijos atstovų, turėtų parengti ir vėliau administruoti būtent valstybės valdomas LRT, o komercinės radijo stotys vėliau galėtų sutartiniais pagrindais prisijungti prie tokio tinklo ir gauti teisę juo transliuoti savąsias programas jau skaitmeniniu formatu.
Šiuo metu radijo ryšys Lietuvoje tiekiamas analoginiu būdu.
Paradoksas, tačiau apie Susisiekimo ministerijos planus – dosniai pamaloninti LRT – iki socialinių tinklų išprovokuotos diskusijos nieko nežinojo net pats visuomeninis transliuotojas. Tai pripažino ir diskusijoje dalyvavęs LRT Radijo programų departamento direktorius Giedrius Masalskis.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, dalyvavęs minėtoje diskusijoje, sakė buvęs šokiruotas ne tik „po antklodėmis kuriamų investicinių planų“, bet ir, pasak pašnekovo, Planą rengusių specialistų nekompetencijos.
Ministerijos atstovams tai nepasirodė nenormalu. Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Albertas Turonis Delfi teigė, kad „Plano projektas buvo skelbiamas viešai, kad visos suinteresuotos pusės galėtų teikti savo pasiūlymus diskusijoms“.
Galiausiai po kilusio pasipiktinimo, ministerijos atstovas tvirtino, kad pirminio plano atsisakoma.
Slaptas „planas chuliganas“
Diskusijos iniciatorius, nepriklausomas medijų ekspertas ir konsultantas, panevėžietis Rolandas Meiliūnas specializuotoje interneto grupėje iškėlė klausimą, ar kas nors iš žiniasklaidos priemonių, kokios yra radijo stotys, atstovų yra girdėjęs apie būsimą radijo ryšio Lietuvoje skaitmenizavimą, ir kokia buvo jų pozicija dėl to, kad pasirinktas iš karto LRT.
„Tada paaiškėjo, kad niekas nieko negirdėjo, net tie, kas yra tiesiogiai šioje rinkoje, jau nekalbu apie eilinį paslaugos vartotoją – radijo klausytoją. Įdomiausia, kad net tokia kontora kaip Medijų taryba, kuri tam ir sukurta kaip ekspertų patariamoji institucija, nieko negirdėjo. Ir tuomet, kai jau situacija ėmė kaisti, į ją feisbuke įsijungė susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio atstovė spaudai Gabrielė Vasiliauskaitė, kuri čia pat pasisiūlė surengti nuotolinę diskusiją su programos rengėjais.
Pasakysiu atvirai, tai buvo mažiausiai keista, nes – pirma, tai viešos diskusijos ir konsultacijos su visuomene ir suinteresuotomis grupėmis yra privalomos, antra, jei diskusija uždaroje feisbuko grupėje gali ministeriją priversti čia pat surengti diskusiją vienam rimtesnių strateginių dokumentų, tai tokia čia ir valstybė“, – sakė R. Meiliūnas.
Jam pritarė ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos prezidentas, Alytaus radijo stoties FM99 vadovas Liudas Ramanauskas.
„Nustebino, kad apie tokius svarbius mums sprendimus ir būsimus pokyčius sužinojome iš kolegų ir visiškai atsitiktinai. Dar labiau nustebino, sakyčiau, iš vėžių išmušė, faktas, kad diskusijos metu paaiškėjo, jog net patys ministerijos atstovai pripažino, jog Planą rašė, kaip sakoma, po kilimu – nei su suinteresuotomis partnerių grupėmis tarėsi, nei rinką analizavo, net institucijų, kurios turi ekspertinę ir praktinę tokio darbo patirtį prisijungti nekvietė. Yra gausybė klausimų – kas kurs tą tinklą, kas vėliau juo transliuos, kiek ir kokie bus administravimo, palaikymo kaštai, kaip tai atsilieps transliuotojų teikiamos paslaugos išlaidoms. Atrodytų, elementarūs klausimai, tačiau nebuvo jokių atsakymų. Buvo tik visiškas pasimetimas iš ministerijos atstovų pusės, kad kažkas čia užtiko juos, va taip, tarsi į miltus pridarius, ir paprašė paaiškinti, kas vyksta su mūsų visų pinigais“, – teigė L. Ramanauskas.
Delfi kreipėsi komentaro ir į pačią LRT. Klausėme, kiek plačiai įstaiga dalyvavo minėto Plano rengime, kokius mato iššūkius dėl minėtos priemonės kūrimo, taip pat – kokia įstaigos pozicija, ar toks tinklas yra reikalingas?
Lietuvos radijo ir televizijos atstovės ryšiams su visuomene Miglės Savickaitės raštu atsiųstame atsakyme patvirtinama, kad pati įstaiga tokio Plano rengime nedalyvavo.
„Informuojame, kad LRT nebuvo žinoma apie „Naujos kartos Lietuva – ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė 2021-2026 m.” rengimą. LRT nedalyvavo rengiant šį dokumentą ir jo neinicijavo. Tai patvirtino ir Susisiekimo ministerijos atstovai bendro suinteresuotų subjektų nuotolinio pasitarimo metu bei viešuose komentaruose socialiniuose tinkluose. Mūsų manymu, skaitmeninio radijo tinklo (DAB) kūrimo klausimas turėtų būti plačiau išdiskutuotas su visomis suinteresuotomis pusėmis. Mūsų žiniomis, Susisiekimo ministerija įsiklausė į industrijos dalyvių pastabas ir išeliminavo iš EGADP skyrių, skirtą DAB radijui Lietuvoje kūrimui“, – rašoma LRT atstovės atsiųstame komentare.
Ministerijos argumentus sumalė į miltus
Kaip teigiama Susisiekimo ministerijos parengtame dokumente, kuris yra Plano dalis, investicijos į skaitmeninio radijo tinklo sukūrimą tikslas – iki 2024 m. pabaigos Lietuvoje įdiegti skaitmeninio antžeminio radijo programų siuntimo tinklą ir pradėti skaitmeninių radijo programų siuntimą ir papildomų paslaugų visuomenei teikimą.
Dokumente teigiama, kad „nutolusiose šalies teritorijose yra likusių „baltųjų sričių“, kuriose nėra elektroninių ryšių infrastruktūros ir, nesant komercinio atsiperkamumo, artimiausiu laikotarpiu nesuplanuota jos plėtra. Lietuvos pasienyje su Baltarusija ir Kaliningrado sritimi reikalinga didesnio tankio ryšių infrastruktūra nei šalies viduje, siekiant įgyvendinti radijo dažnių koordinavimo susitarimus, vengti radijo dažnių trukdžių, todėl ryšio kokybei pasienyje užtikrinti reikalingos didesnės investicijos“.
„Radijas yra daugiau nei 63 % Lietuvos gyventojų aktuali žiniasklaidos priemonė, kuri savo populiarumu nusileidžia tik televizijai ir internetui. Siekiant išlaikyti radijo populiarumą bei sudaryti galimybę gausinti radijo programų turinį ir pagerinti kokybę, reikalingas technologinis šios platformos atnaujinimas. Šiuo metu radijo programų siuntimas Lietuvoje vykdomas tik analoginiu būdu. Dėl ribotų radijo dažnių resursų, radijo programų rinka neturi potencialo augti, neatsiranda naujų radijo programų transliuotojų ir negausėja programų turinio. Šias priežastis lemia antžeminio radijo platformos technologinė stagnacija, o numatomas perėjimas į skaitmeninį retransliavimo formatą sąlygotų ženkliai efektyvesnį radijo dažnių, elektros energijos panaudojimą, pagerintų garso kokybę bei sąlygotų rinkos atvėrimą naujiems dalyviams“, – teigė Plano dalį rengusio Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Albertas Turonis.
Pasak Susisiekimo ministerijos atstovo, Lietuva yra viena iš nedaugelio ES valstybių, kuriose ne tik nėra skaitmeninio radijo tinklų, bet ir nėra rinkos indikacijų dėl šio technologinio virsmo artimiausioje ateityje.
„Įdiegus nacionalinį skaitmeninio antžeminio radijo programų siuntimo tinklą, bus atverta rinka radijo programų transliuotojams. Šiuo metu radijo programų siuntimui yra išnaudoti visi radijo dažnių resursai ir nebėra galimybės siųsti naujų, papildomų radijo programų didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Įdiegus skaitmeninį radiją, atsiras galimybė visuomenei pasiekti daugiau bei įvairesnio turinio – atsiras galimybė siųsti papildomus duomenis radijo vartotojams (tekstas, grafinė informacija, vaizdas), be to – bus sutaupytas reikšmingas elektros energijos kiekis“, – apie priežastis ir būsimas skaitmeninio radijo ryšio tinklo naudas aiškino A. Turonis.
Tačiau tokius valdininko argumentus į miltus sumalė Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijos prezidentas L. Ramanauskas. Ši asociacija vienija vienuolika regioninių radijo stočių.
„Toks įspūdis, kad ministerijos valdininkai pamatė Europos Komisijos rekomendacijų prioritetus, ir nutarė, kad kuo įmantresni terminai bus sudėti į Planą, tuo solidžiau jis atrodys – bent tiems, kas nei velnio nenutuokia, nei kas yra radijo ryšys, nei kaip tai veikia mūsų rinkoje. Tiesą sakant, diskusijoje buvo toks jausmas, tarsi ministerija tik tą momentą išgirdo, kad mes, kaip tokie, egzistuojame. Iki tol jokių net menkiausių užuominų, kad ketinama aukštyn kojomis apversti visą radijo ryšio rinką – nebuvo. O ir nežinau, kiek prasminga būtų buvę diskutuoti apie tokio tinklo kūrimą, nes žinant, kaip greitai keičiasi informacinių technologijų pažangumai, kai ateina 5G ryšys, tai aš labai stipriai abejočiau, kiek tikslinga iš viso tokį skaitmeninį radijo ryšio tinklą kurti. Kas juo naudosis? Tam, kad galėtumei klausytis skaitmeninio radijo, turi turėti skaitmeninį radijo imtuvą. Kas privers klausytoją tokį įsigyti? Kaip ir ar bus kompensuojamas toks įsigijimas, kaip buvo su TV skaitmeniniais priedėliais? Galų gale, kas bus su dabartiniu FM dažnių tinklu – išliks ar bus išjungtas? Ir jau tikrai ne paskutinėje vietoje yra radijo stočių technologinėms investicijoms būtinos lėšos – mes turėsime iš esmės keisti dabar turimą techniką, kas tai kompensuos? Tiesą sakant, regioninėms stotims tai bus laidotuvės. Tai jei norima mus iš rinkos išstumti, nereikia dangstytis paslaptingais terminais, o sakyti tiesiai šviesiai – šitai Vyriausybei mūsų, kaip žiniasklaidos rūšies, nereikia“, – piktinosi L. Ramanauskas.
Tinklą kurti patikėta iš biudžeto išlaikomam LRT
Tačiau labiau nei žinia apie planuojamą skaitmenizacijos perversmą šalies radijo rinkoje pašnekovus nustebino faktas, kad Vyriausybė iš anksto nusprendė, kas tokį tinklą turėtų kurti – valstybės viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“.
„Iš pradžių pamaniau, kad gal įvyko klaida, ir vietoje LRT turėjo būti LRTK (Lietuvos radijo ir televizijos komisija – aut. past.) ar LRTC (Lietuvos radijo ir televizijos centras – aut.past.), kuriems pagal jų darbo profilį gal ir būtų „prie ko“ tokį tinklą kurti. Tačiau vėlgi, jei jau klaidos daromos tokiame svarbiame dokumente, tai tą dokumentą rengusieji turėtų mažų mažiausiai atsisakyti savo gaunamo atlyginimo už darbą, nes jis yra padarytas labai blogai. Kaip visgi paaiškėjo, kad jokios klaidos nėra, tai natūraliai kyla klausimas – kodėl LRT? Kodėl ne privatus sektorius? Kodėl ne konkurso būdu parinktas rangovas?“ – sakė medijų ekspertas R. Meiliūnas.
Jam antrino ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacijai vadovaujantis L. Ramanauskas.
„Būkime atviri, LRT, kuriam nereikia, priešingai nei komercinėms radijo stotims, rūpintis, iš kur gauti apyvartinių lėšų, čia sukurtų nekonkurencingą verslo lauką. Pats LRT šiuo metu transliuoja tris radijo programas, ir tai yra tiesiogiai mūsų konkurentai rinkoje. Nežinau, kaip tai vertintų Konkurencijos taryba ir ta pati Europos Komisija, kuri čia gali įžvelgti ir valstybės paramą. Dar keisčiau, kad apie tokias Vyriausybės užmačias esą nieko negirdėjo net pats LRT, ką diskusijoje pripažino ir jo radijo programų departamento direktorius. Ponas Masalskis tegalėjo pasakyti, jog nei įstaigos veiklos, ei finansiniuose planuose artimiausiems metams tokių investicijų neplanuota. Tiesą sakant, mano asmenine nuomone, LRT siekia monopolizuoti radijo rinką, ir tam, deja, pagalbon telkiasi politikus. O tai jau yra labai liūdnas reikalas“, – teigė L. Ramanauskas.
Kaip paaiškino Susisiekimo ministerijos atstovas, suplanuota tiesioginė viešoji investicija į skaitmeninio radijo ryšio tinklo sukūrimą yra suplanuota trimis etapais: iki 2022-ų metų pirmojo ketvirčio sukurti teisinį reglamentavimą; iki tų pačių metų trečiojo ketvirčio – pradėti diegti nacionalinį skaitmeninio antžeminio radijo tinklą, o iki 2024-ųjų pabaigos Lietuvoje turėtų atsirasti skaitmeninės LRT radijo programos transliacijos.
Kodėl būtent LRT, o ne mišrios ar ne tik komercinės transliacijos?
Į šį klausimą sekė toks atsakymas: „Planuojama, kad EGADP lėšų gavėjas bus VšĮ LRT (ne komerciniu pagrindu veikiantis nacionalinis transliuotojas, išlaikomas tik valstybės biudžeto lėšomis). LRT EGADP lėšomis organizuos skaitmeninio radijo tinklo statybą ir už ją apmokės sukurdamas viešąją infrastruktūrą.
Pradėjus veikti nacionaliniam LRT skaitmeninio radijo tinklui, šia infrastruktūra (tinklu) turės galimybę naudotis ir komercinių radijo stočių transliuotojai. Kuo didesniam kiekiui radijo stočių šiuo tinklu pradėjus transliuoti programas, proporcingai mažėtų retransliavimo paslaugos kaštai kiekvienam iš transliuotojų (taip pat ir LRT).
Tokiu būdu investavus į nacionalinio transliuotojo LRT tinklo statybą būtų sudarytos galimybės netiesiogiai šia investicija pasinaudoti ir komerciniams transliuotojams, taip užtikrinant skaitmeninio radijo plėtrą visoje LR teritorijoje“.
Žurnalistų sąjunga: tai – skandalas
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius, dalyvavęs minėtoje diskusijoje, sakė buvęs šokiruotas ne tik „po antklodėmis kuriamų investicinių planų“, bet ir, pasak pašnekovo, Planą rengusių specialistų nekompetencijos.
„Mano klausimas būtų, ar jie bent skaitė LRT įstatymą, kuriame apibrėžtos įstaigos, kaip nacionalinio visuomeninio transliuotojo funkcijos, misija, tikslai? Kas čia per tokie bizniukai, kai LRT, už valdiškus skolintus pinigus sukūręs ryšio tinklą, ims prekiauti leidimais prie jo prisijungti komerciniams transliuotojams? Kodėl daroma privilegija, ir biudžeto lėšomis skurtu tinklu leidžiama pirmiau naudotis tik LRT? Ką į tai pasakytų Konkurencijos taryba? Akivaizdu, kad tinklo kūrimas čia – tik priedanga rasti priežastį, kaip milijonais eurų pamaloninti ir taip dosniai finansuojamą LRT“, – sakė D. Radzevičius.
Tačiau praėjusią savaitę, vos kilus diskusijai socialiniame tinkle Facebook, uždaroje grupėje, paaiškėjo, kad šią Plano dalį rengusi Susisiekimo ministerija – jau atsitraukia nuo savų planų.
„Kilus diskusijoms, pripažįstame, kad dėl plano teikimo skubos nepilnai įvertinome teikiamos priemonės išdiskutavimą su suinteresuotomis šalimis, todėl atsiimame šį siūlymą ir jo Europos Komisijai teikiamame plane neturėtų likti“, – Delfi sakė Susisiekimo ministerijos Elektroninių ryšių skyriaus vedėjas Albertas Turonis.
Vedėjas teigė, kad nors kol kas ir nėra tokio oficialaus atsitraukimo suderinimo dokumento, tačiau po vykusios nuotolinės diskusijos su Regioninių radijo stočių asociacijos bei miestuose veikiančių didžiųjų radijo stočių atstovais ministerija priėmė poziciją neteikti šios priemonės į Planą.
Sužinojęs tokią poziciją, Rolandas Meiliūnas sako, kad toks ministerijos žingsnis yra teisingas, nes „blogiau būtų, jei ir po diskusijos ne pripažintų klydę, o stumtų, kaip pas mus įprasta, buldozeriu savąsias užmačias“.
Išgirdęs, kad ministerija persigalvojo ir neteiks radijo ryšio skaitmenizavimo priemonės ekonomikos gaivinimo plane, D. Radzevičius pratrūko.
Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas tokį atsitraukimą vertina kaip „atvirą spjūvį“ komercinėms Lietuvoje veikiančioms radijo stotims ir sako, kad tokie veiksmai „turėtų būti įvertinti“.
„Palaukite, tai kas mes esame – valstybė ar koks kromelis? Su valstybės milijonais šitaip nesielgiama! Diskusija kilo ne dėl to, reikia ar nereikia Lietuvoje skaitmeninti radijo ryšį, o dėl to, kad Vyriausybė įžūliai pabandė ekonomikos gaivinimo pinigais dar papildomai pamaloninti ir pilnai valstybės išlaikomą LRT!“ – teigia D. Radzevičius.
Pasak Žurnalistų sąjungos vadovo, jei Susisiekimo ministerija iš tiesų „lengva ranka deda dabar viską į stalčių, ir sako – jei ne LRT (lėšos – aut. past.), tai nebus niekam, tai čia jau atviras skandalas“.
„Tai labai rimtas signalas, kad kažkas negerai šioje Vyriausybėje, ar bent jau Susisiekimo ministerijoje. Dabar toks įspūdis, kad buvo sumanymas kelis milijonus pametėti LRT, tik viskas neįvyko taip tyliai, kaip Plano rengėjai tikėjosi. Ir jei po pirmos diskusijos, beje, inicijuotos iš apačios, ministerija traukiasi, tai leiskit man užduoti klausimą – kur tada tuos pustrečio milijono eurų jie dabar dės? Vėl reikės feisbukuose žvejoti?!“ – piktinosi D. Radzevičius.