Zelenskio viešos kalbos įeis į retorikos vadovėlius: yra ko pasimokyti ir politikams, ir verslui

Karą reikia laimėti mūšio lauke. Tačiau mūšiai vyksta ne tik fronte, bet ir viešojoje komunikacijoje. Šiomis dienomis Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vėl demonstravo tobulus oratorystės gebėjimus. Jo žodžiai skrieja kaip kulkos – tiesiai į taikinį. Prezidento kalbos kelia ukrainiečių kovinę dvasią, apeliuoja į tarptautinės pasaulio bendruomenės jausmus ir turėtų demoralizuoti okupantų kareivius. „V. Zelenskio tekstai yra stiprūs ir tikri. Jo kalbose slypi didžiulė jėga. Jis remiasi į žodį, puikiai valdo pauzes, perspektyvą, augina kalbą, nebijo būti nepatogus ar nemielas. Atvirkščiai. Tai yra tas retas atvejis, kai matome politiką, kalbantį tiesą, ir tikintį tuo, ką sako. Todėl jo kalbos tokios emociškai paveikios“, – įvertino sceninės kalbos, iškalbos ir retorikos meistrė Adrija Čepaitė.

„Rusai parodė geriausia, ką turi – savo nugaras“. „Tai – sunkus kelias į pergalę, bet esame įsitikinę, kad mums pavyks. Jūs keliausite iki pat mūsų sienos visomis kryptimis, jūs matysite mūsų linijas ir priešų nugaras. Matysite, kaip žvilga mūsų žmonių akys ir okupantų kulnai. Jie tai vadins geros valios ženklu, o mes tai vadinsime pergale.“

„Ar jūs vis dar manote, kad esame tie patys žmonės, viena tauta? Vis dar manote, kad galite mus išgąsdinti, palaužti, priversti mus nusileisti? Nejau nesuprantate, kas esame? Už ką kovojame? Apie ką mes esame?

Skaitykite iš mano lūpų: be dujų ar be jūsų? Be jūsų. Be šviesos ar be jūsų? Be jūsų. Be vandens ar be jūsų? Be jūsų. Be maisto ar be jūsų? Be jūsų. Šaltis, alkis, tamsa ir troškulys ne tokie gąsdinantys, ne tokie mirtini kaip jūsų draugystė ir brolystė. Bet istorija viską sustatys į vietas. Ir mes būsime su dujomis, su šviesa, vandeniu ir maistu ir... BE JŪSŲ!“

Tai – citatos iš paskutiniųjų Ukrainos prezidento V. Zelenskio kalbų.

„Jo kalbos panašios, daugelis sukonstruotos Liuterio Kingo have a dream principu. Tai – ne tik valstybės vadovo, bet vado, į kurį nukrypusios visos tautos akys, kalbos. Jis į tautą kreipiasi iš vado perspektyvos, ką iliustruoja ir visa kūno kalba: negestikuliuoja, nejudina galvos, žvilgsnis tiesus. Nors tekstus skaito, atrodo natūraliai ir organiškai – lyg gyvai bendrautų“, – vertina A. Čepaitė.