Visuomenės informavimo etikos asociacija kreipimąsi išsiuntė LR Prezidentui, Ministrei Pirmininkei, Kultūros ministrui, Seimo kultūros komiteto nariams, Seimo žmogaus teisių komiteto nariams, Medijų tarybai.
Pateikiame kreipimosi tekstą.
Šį trečiadienį Seimo Kultūros komitete buvo svarstomi Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę klausimai. Posėdžio metu paaiškėjo, kad į Komiteto nutarimo projektą nežinant didžiajai daliai į posėdį kviestų asmenų, įtrauktos LRT teiktos Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Visuomeninis transliuotojas prašo Seimo kad galimų LRT etikos pažeidimų ateityje nebegalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija (toliau – Komisija).
Didžiąją dalį Lietuvos žiniasklaidos organizacijų vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija (toliau – Asociacija) atkreipia dėmesį, kad pataisos buvo žinomos labai siauram ratui asmenų, nebuvo skelbtos prie Komiteto darbotvarkės viešai skelbiamų teisės aktų, todėl nebuvo galimybės susipažinti ir pareikšti nuomonę šiuo klausimu. Žmogaus teisių komitete, svarsčiusiame įstatymo pataisas kaip papildomas komitetas, apie tokius siūlymus nebuvo net užsiminta. Asociacijos nuomone, tokia praktika, kai esminė įstatymo pataisa teikiama paslapčia, be viešų diskusijų, slapstantis nuo viso žiniasklaidos lauko dalyvių, signalizuoja itin pavojingą reiškinį, kad didelę galią turinčios žiniasklaidos priemonės gali nepaisyti demokratinei visuomenei įprastų taisyklių, bet kada sugalvojusios reikalauti keisti įstatymus pagal savo poreikius.
LRT administracija savo prašymą motyvuoja tuo, kad įsigaliojus naujai LRT įstatymo redakcijai, šioje įstaigoje, įsteigus naują pareigybę, dirbs Etikos kontrolierius, kuris ir prižiūrėsiantis, kaip laikomasi Kodekso nuostatų visuomeninio transliuotojo redakcijose. Be to, dabartinės LRT vadovybės teigimu, Visuomenės informavimo etikos komisijoje deleguoti nariai priklauso komercinių žiniasklaidos priemonių organizacijoms, kurių nariai neva konkuruoja su LRT, todėl esą galėtų būti konkurencine kova motyvuotų sprendimų, nepalankių LRT, o pačios LRT atstovų Komisijoje nėra. LRT pozicijai pritarė ir Kultūros komiteto pirmininkas V. Juozapaitis, teigdamas, kad atsiradus įstaigos vidiniam kontrolieriui, Komisijos priežiūra būtų perteklinė.
Asociacija griežtai nesutinka su šia pozicija. Tai, kad pagal naująją LRT redakciją visuomeninis transliuotojas turės vidinį etikos kontrolierių, yra sveikintinas dalykas, tačiau tokį pareigūną, išlaikomą iš LRT biudžeto, galima buvo turėti net be įstatymo pataisų. Tai žiniasklaidos priemonės vidaus tvarkos dalykas.
Asociacija atkreipia dėmesį, kad teikiamomis pataisomis Lietuvos Respublikos mokesčių mokėtojų išlaikoma viešoji įstaiga siekia išskirtinumo kitų žiniasklaidos priemonių atžvilgiu, ir ne turinio, žanrų ar nuomonių įvairovės atžvilgiu, tačiau santykyje su žiūrovais ir/ar kitais informacijos vartotojais.
Pagrindinė Visuomenės informavimo etikos komisijos funkcija, nustatyta Visuomenės informavimo įstatymo, yra nagrinėti asmenų skundus dėl galimų Etikos kodekso pažeidimų.Todėl teiginys, kad neva komercinės žiniasklaidos atstovai konkurenciniais sumetimais mėgina diskredituoti visuomeninį transliuotoją negali būti vertinami kaip argumentas keisti įstatymą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2015 metų veikiančiai Visuomenės informavimo etikos asociacijai nė karto nebuvo užsiminta apie galimybę ar norą matyti LRT atstovą Komisijoje. Tokių pasiūlymų visuomeninis transliuotojas nebuvo teikęs ir įstatymų leidėjui.
Šiuo metu Visuomenės informavimo įstatymu yra įstatymu nustatyta vienoda atsakomybės taikymo sistema visoms žiniasklaidos priemonėms ir žurnalistams, apie etiką pažeidusią informaciją viešai pranešant toje pačioje ją paskleidusios žiniasklaidos priemonėje. LRT Etikos kontrolieriui nustatyta tik pareiga prižiūrėti rūpinimąsi Kodekso laikymosi, bet nenustatytas mechanizmas, kaip ir kokia atsakomybė būtų taikoma už padarytus pažeidimus. Dėl to tai nebūtų lygiavertis priežiūros mechanizmas vietoj Visuomenės informavimo etikos komisijos ją atliekant LRT Etikos kontrolieriui.
Taip pat verta pažymėti, jog Komisijoje sprendimus dėl pažeidimų ir atsakomybės taikymo priima kolegialus organas, šiuo metu susidedantis iš 8 skirtingų žiniasklaidos sričių ekspertų, o Etikos kontrolierius būtų vienasmenis sprendimų priėmėjas, kurio darbą apmokėtų pati LRT.
Su šia įstatymo pataisa nebuvo supažindinti ir Medijų tarybos nariai, nors šioje institucijoje LRT atstovai dalyvauja.
Asociacijos nuomone, LRT bandymai susieti Visuomenės informavimo etikos komisijos, kaip nepriklausomos savitvarkos institucijos veiklą su Konstitucinio teismo išaiškinimu, kad turi būti užtikrintas visuomeninio transliuotojo „nepriklausomumas nuo valdžios institucijų, pareigūnų, taip pat kitų asmenų kišimosi į jo veiklą“ yra savanaudiška manipuliacija, nes Komisija nei pagal savo prigimtį, nei pagal Visuomenės informavimo įstatyme numatytas funkcijas negali kištis į žiniasklaidos priemonės veiklą. Visuomenės informavimo etikos komisija tik vertina jau viešoje erdvėje pasirodžiusias publikacijas gavusi Lietuvos Respublikos fizinių ar juridinių asmenų skundus.
Žurnalistų etikos normos yra universalios ir turi galioti visiems be išimties šia veikla užsiimantiems asmenims. Būtų keista, jog etika būtų susieta ne su jos normomis, o fizine darbo vieta.
Žiniasklaidos savireguliacijos sistemos demokratinėse Europos šalyse kuriamos ir tobulinamos vadovaujantis gerąja praktika ir gairėmis, kurias pateikia UNESCO, Europos Taryba, ESBO spaudos laisvės biuras. LRT administracijos Seimo Kultūros komitetui išreikštas noras išvengti visuomeninės etikos standartų priežiūros yra pavojinga tendencija, kuri gali ne tik pakenkti visuomeninio transliuotojo reputacijai ir atskaitingumo skaidrumui. Tai yra akivaizdus bandymas susikurti išskirtines privilegijuotas sąlygas atskaitingumą visuomene pakeisti uždarumu ir veiklos neskaidrumu leidžiant visuomenės patikėtus daugiau nei 50 milijonų eurų turinio kūrimui.
Visuomenės informavimo etikos asociacija ragina Seimą, Prezidentą ir kitas visuomeninio transliuotojo LRT tarybą formuojančias organizacijas atsakingai žiūrėti į žiniasklaidos savireguliacijos sistemą šalyje ir skubotais sprendimais nesukurti visuomeniniam transliuotojui galimybės nepaisyti visuomenės informavimo etikos standartų ir visuomeninės priežiūros.
Asociacija kviečia Seimo narius atmesti siūlomą pataisą kaip nepagrįstą ir griaunančią savitvarkos sistemą. Šiuo metu yra svarstomos bent kelios VIĮ pataisos, todėl toks klausimas galėtų būti svarstomas atskirai nuo kitų, nes tai visą žiniasklaidos ekosistemą liečiantis esminis pokytis.
Daugiau apie siūlomas įstatymo pataisas, pagal kurias LRT veiklos negalėtų vertinti Visuomenės informavimo etikos komisija, skaitykite čia.