Sveikos konkurencijos ribų neperžengia
„Mes visi tikrai labai konkuruojame dėl naujienų, visi stengiamės būti pirmi, bet, mano akimis, konkurencija yra kolegiška: mes konkuruojame taip, kad stengiamės būti geresni už kitus, o ne vieni kitiems pakenkti. Kita vertus, šiek tiek gal trūksta kolegiškumo ir bendradarbiavimo bendrais žiniasklaidai klausimais ir kartais net politikai nevengia tuo pasinaudoti, kad žiniasklaida yra pasiskaldžiusi ir ne visada vieninga“, – sakė DELFI vyr. redaktorė Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Taip, mes visi konkuruojame dėl skaitytojų, žiūrėtojų, klausytojų dėmesio, bet tai mano supratimu yra normali konkurencija, gerklių lyg nesu perkandęs nei aš, nei man. Kai tu daugiau galvoji ne apie konkurentą, o apie savo kanalo vartotoją, kaip jam geriausiai produktą, lieka mažiau laiko tarpusavio santykių aiškinimuisi“, – antrino „Verslo žinių“ redaktorius Rolandas Barysas.
Portalo „15min.lt“ vyr. redaktorius Raimundas Celencevičius sakė, kad dabar konkurencija yra kur kas sveikesnė nei buvo anksčiau. „Ji skirtinga įvairiose srityse: turinio kūrime yra viena konkurencija, kovoje dėl reklamos – kita, rinkodaroje – trečia, bet, mano galva, ji pakankamai atspindi dabartinę visuomenės būklę ir tikrai nežiūrėčiau pesimistiškai į dabartinę žiniasklaidos būklę“, – kalbėjo jis.
Portalo „lrytas.lt“ vyr. redaktorius Tautvydas Mikalajūnas pridūrė, kad konkurencija šiuolaikiniame pasaulyje yra būtina. „Ji turi būti, jos dėka mes stengiamės, tobulėjame, bandome kažkokias inovacijas įdiegti savo portaluose, produktuose ir nuo to tik sveikiau, geriau pačiam vartotojui ir žiniasklaidai“, – sakė jis, pridurdamas galintis tik pritarti, kad konkuravimas neperžengia sveikos konkurencijos ribų.
Kiek laisvės socialiniuose tinkluose?
Žiniasklaidos priemonių vadovai sakė žurnalistų laisvės išsakyti savo nuomonę socialiniuose tinkluose nevaržantys, tačiau su jais pasikalbantys apie tai, kad ir virtualioje erdvėje svarbu nepamiršti etikos ir atsakomybės už savo žodžius.
„Reikia turėti galvoje, kad šalia turinio kūrimo yra žmonės, ne robotai, ne aksiomos. Ten yra žmonės su savo požiūriais, ambicijomis, silpnybėmis, žiniasklaida yra gyvas organizmas, ir jei žmogus pareiškė savo asmeninę nuomonę, tai nebūtinai bus teisinga nuomonė, ar tokia pati kaip redakcijos. Žurnalistas yra laisvas žmogus reikšti savo nuomonę, tik jis turi jausti atsakomybę, savo vaidmenį, kas jis yra, kokia jo misija ir kokias pasekmes gali turėti jo žodžiai“, – sakė T. Mikalajūnas.
„Dažnai tų diskusijų užverda ir bent aš matau, kad žodis, parašytas socialiniame tinkle, kažkodėl dažnai yra daug aštresnis nei žmogus iš tiesų galvoja arba elgiasi. Mes kartais su žurnalistais pasišnekame apie tai, kad vis dėlto tai neturėtų peržengti etikos ribų, virsti žmonių įžeidinėjimu ar tokiais tekstais, kad kitas žmogus, diskusijos dalyvis pasijaustų pažemintas. Bet jokiu būdu nenorime uždėti žmonėms apynasrio: jie laisvi savo privačioje socialinėje erdvėje galvoti ir elgtis kaip nori. Bet bandome įdiegti tokį etikos standartą, kad tai, kaip tu elgiesi namuose, neturi atsispindėti tavo tekstuose: ten neturi būti tavo suinteresuotumo, šališkumo. Stengiamės, kad žmonės suvoktų, kad šiais laikais žurnalistas yra viešas asmuo visur, ne tik parašęs tekstą, ar padaręs televizijos laidą, bet ir kavinėje, ir socialiniame tinkle, ir prie ežero, ar savo privačioje erdvėje, todėl prašome, kad žmonės būtų atsakingi“, – pasakojo R. Celencevičius.
„Tos vadinamos karštos diskusijos kenkia pačiai žiniasklaidai: skaitytojai nežino visos profesinės virtuvės, kaip viskas vyksta, jiems atrodo, kad jie riejasi tarpusavyje ir net nesupranta dėl ko. O ten ir daug asmeniškumų būna, aptarinėjama kokia nors detalė, kuri plačiajai auditorijai net nelabai žinoma. Aš asmeniškai renkuosi diskutuoti privačiai. Kai tu paviešini kažkokį nepasitenkinimą, ypatingai apie konkurentą, kyla natūralus klausimas, koks tavo tikslas“, – kalbėjo R. Lukaitytė-Vnarauskienė.
„Yra posakis, kad apie konkurentus gerai arba nieko. Tai nereiškia, kad turime vengti kažkokių aštrių kampų, jei matome, kad kolega elgiasi ne visai taip kaip reikia, adaro ne visai sąžiningus darbus, arba tai, ko neturėtų daryti kaip žurnalistas. Tada mes turime tai pasakyti tiesiai šviesiai, bet neturime iš to darytis kažkokios parodijos ar pasityčiojimo. Mes turime tik išsakyti, kad mums nepriimtina tokia pozicija, toks elgesys, mes kitaip matome žurnalisto profesiją ir jo paskirtį visuomenėje“, – sakė R. Barysas.
Diskusiją organizavo „Universiteto žurnalistas“, moderavo Laura Čiginskaitė.