Importinių ir lietuviškų prekių varžybos baigtųsi pergale į vienus vartus, bet yra vienas „jei“

Naujausias Estijoje atliktas pirkimo elgsenos tyrimas parodė, kad dviem trečdaliams vartotojų priimant spendimą pirkti lemiamu faktoriumi tampa nuolaidos pasiūlymas (57 proc.) ir mažesnė kaina (38 proc.). Ir tik po to dėmesys skiriamas konkretaus produkto sudėčiai, skoniui ir prekės ženklo patikimumui. Be to, prekybos tinklų asortimente justi vietos produktų nuosmukis – estiškus gaminius nukonkuruoja pigesnės importinės prekės iš užsienio. Nors trys ketvirtadaliai (73 proc.) gyventojų pirmenybę teikia vietos maisto produktams, tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius dešimt metų. Prieš metus jis sudarė 78 proc., o, pavyzdžiui, 2004 ir 2017 metais – net 90 proc. Ar panašios tendencijos būdingos ir Lietuvai? Ar ilgus metus prekių ženklų marketingo strategijose akcentuoti šūkiai „Pagaminta Lietuvoje“ ir „Rinkis prekę lietuvišką“ irgi nebetenka savo galios?