Ragina atsižvelgti į kontekstą
„Esu apstulbęs, kad ant Seimo, istorinio ir simbolinio pastato sienos galima kabinti reklamas. Ar trūksta dar keleto gelžgalių, kad būtinai reikia panaudoti šį pastatą? Jei toks leidimas buvo suteiktas, pilietiškai esu nusivylęs. Apmaukime tris kryžius šokoladukų apvalkalais”, – feisbuke piktinosi Ramojus Reimeris.
Į šią pastabą sureagavęs Seimo narys Gintaras Steponavičius pažadėjo pasiaiškinti situaciją, bet sužinojęs, kad ši reklama susijusi su „Velomaratono“ renginiu, nusprendė nematantis tame nieko blogo. „Kol nežinojau konteksto, tai ir man sukėlė klausimų. Tačiau jį žinant, viskas labai aiškiai suprantama. Vyko didelis miesto renginys, skirtas sveikam gyvenimo būdui, o juk kiekvienas renginys turi savo rėmėjus, tad jei visi leidimai buvo gauti, nematau nieko blogo“, – sakė jis.
„Velomaratono“ vardu pasisakęs Benediktas Vanagas ragino į situaciją pažiūrėti paprasčiau. „Dviratininkų bendruomenė džiaugiasi, kad šioje srityje turime Baltijos šalyse lyderiaujantį renginį. „Velomaratonas“ – vienas iš padėjusių sukurti masinių sporto renginių sampratą Lietuvoje. Renginio dekoravimas ir reklama buvo suderinta su Vilniaus miesto savivaldybe bei LR seimo kanceliarija. Mes, kaip organizatoriai, vertiname teisingą paminėtų organizacijų požiūrį. Tai bendras, daugiau moralinis indėlis renginiui, kuris propoguoja tokias vertybes kaip šeima, sveikas gyvenimo būdas, ekologija ir eismo saugumas“, – sakė jis.
Ar tokio kriterijaus, kad renginys propaguoja visuomenėje skatinamas vertybes, pakanka reklamos leidimui gauti? „Aš irgi labai už tokius renginius, bet kodėl reikia kabinti reklamą ant Seimo pastato? Juk smulkmena tos reklamos ant Seimo, aš sutinku, tačiau tokia smulkmena ardo tautos pamatus. Kodėl nekabo reklamos ant Baltųjų rūmų – manote, įmonėms neužtenka pinigų įpirkti reklamai? Yra pagarbi riba, kurios peržengimas nėra jokia liberali mintis, tai yra tiesiog savo tapatybės negerbimas”, – įsitikinęs R. Reimeris.
Visus leidimus gavo
Vilniaus savivaldybė ir LRS kanceliarija patvirtino leidimus reklamai išdavę. Vilniaus savivaldybė aiškina, kad įrengti išorines reklamas viešosiose erdvėse galima, jei tik yra gautas Savivaldybės leidimas ir laikomasi tvarkymo ir švaros taisyklių. Kai reklama tvirtinama ant konkretaus pastato, sutikimą reikia gauti ir iš jo savininkų, šiuo atveju – Seimo kanceliarijos.
Ši, leisdama kabinti reklamą, taip pat nieko neigiamo neįžvelgė. „Vilniaus miestui priklausančioje Nepriklausomybės aikštėje, kaip ir kitose viešose erdvėse organizuojamiems renginiams leidimus išduoda Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Dviračių renginys prie Seimo rūmų jau yra tapęs tradiciniu. Jame Seimo valdybos nutarimu dalyvavo ir Seimo atstovai. Taigi Seimas pritaria aktyvų gyvenimo būdą skatinantiems ir visuomenę telkiantiems renginiams. Turbūt nekelia abejonių ir verslo indėlio į tokių renginių sėkmę reikšmė bei rėmėjų noras paremtame renginyje būti matomiems“, – sako LRS kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento ryšių su visuomene skyriaus vedėjas Artūras Zeleniakas.
Trūksta aiškių taisyklių
Komunikacijos ekspertas Arijus Katauskas sako, kad šis atvejis, kaip ir plačiai nuskambėjusi „Audi“ reklama ant Žaliojo tilto, rodo, kad mums labai trūksta aiškių, visiems galiojančių taisyklių, kas ir kur leidžiama, ir kokiais kriterijais vadovaujantis tokie leidimai išduodami.
„Valstybės institucijos, bažnyčios, visos kitos panašios institucijos turėtų turėti bent jau labai aiškius kriterijus, taisykles, kokio pobūdžio komunikacija jose galėtų būti. Juk pačiame Seime dažnai matome įvairius stendus, pristatinėjamos knygos, parodos – negalima teigti, kad jokia komunikacija ten nevyksta. Reikėtų aiškiau atskirti nuo komercijos, bet kas būtent yra ta komercija, vėlgi kyla klausimas. Juk net Gedimino prospekto grindinio trinkelėse kai kur yra įkaltos plokštės su įrašytais rėmėjais, kas jas finansavo“, – pastebi jis.
„Aš, kaip komunikacijos žmogus, nematau problemos, jei didžiuosiuse renginiuose atsiranda ir valstybinės institucijos. Galbūt, kadangi trasa ėjo šalia Seimo, stendų pastatyti arčiau nebuvo galima, o didieji renginiai, tokie kaip „Velomaratonas“, be rėmėjų būtų neįmanomi. Jei taip nebuvo, tai turėtų būti labiau paties renginio, o ne rėmėjų reklama – turbūt nenorėtume matyti „McDonalds“ reklamos ant Prezidentūros pastato, kad ir koks renginys vyktų. Bet svarbesnė problema, kaip minėjau, yra tai, kad reikia labai aiškiai nusistatyti taisykles, kurios visiems turėtų būti tinkamos ir visi galėtų jas atitikti“, – sako A. Katauskas.
Beje, jei visgi atsirastų norinčių pasireklamuoti ir ant Prezidentūros pastato, jiems to padaryti nepavyktų. Kaip teigia Prezidentės spaudos tarnyba, komercinė reklama ant Prezidentūros pastatų nekabinama, nes Prezidento rūmų ansamblis yra kultūros paveldo vertybių sąraše.