2016 m. rudenį STT paskelbtas viešųjų pirkimų konkursas reklamos profesionalų buvo sutiktas kritiškai dėl to, kad kūrybinis darbas jame buvo vertinamas pagal mažiausios kainos kriterijų, be to, pagal pateiktas sąlygas numatytos darbo apimtys vargiai tilpo į preliminarios sutarties rėmus. Kaip rašė M360, ji buvo nurodyta 162 502 tūkst. eurų, nurodant, kad laimės kandidatas pateikęs pigiausią variantą.
Daugelis agentūrų nusprendė šiame konkurse nedalyvauti, bet visgi atsirado viena agentūra, tikinti, kad konkurso sąlygas įgyvendinti įmanoma. Agentūra „BVRG“ pateikė 131.633,59 eurų su PVM vertės pasiūlymą, kuris ir buvo patvirtintas.
Už šią sumą turės būti sukurtos 9 informacinės ir šviečiamosios kampanijos skirtingomis temomis, kurios turės būti transliuojamos televizijoje, radijuje ir internete. Tai turės būti penkios nacionalinės televizijos, kurių vidutinis dienos pasiekimas TV metrų duomenimis yra 19 proc. ir daugiau, 5 interneto portalai, kurių realių vartotojų skaičius per mėnesį, remiantis „Gemius Audience“ duomenimis, 2016 m. pirmą pusmetį buvo ne mažesnis kaip 400 tūkst., ne mažiau 6 radijo stočių, iš kurių 3 turi būti nacionalinės ir 3 regioninės.
Agentūros „BVRG“ vadovo Jono Blinstrubo nuomone, tokią užduotį įgyvendinti už šiuos pinigus išties įmanoma. „Jei nusprendėme dalyvauti, reiškia, neišsigandome“, – sako jis, neslėpdamas, kad kitų agentūrų nenoras dalyvauti jiems tik išėjo į naudą.
Lietuvos komunikacijos agentūrų asociacijos (KOMAA) valdybos pirmininko Gintaro Šepučio nuomone, tai, kad konkurse panoro dalyvauti tik viena agentūra nėra geras ženklas. „Akivaizdu, kad konkursuose turėtų dalyvauti bent 2-3 dalyviai. Jei taip nėra, gali būti, kad sąlygos suformuotos tiek sudėtingai, kad nėra norinčių dalyvauti, arba apskritai užduotis buvo sunkiai suvokiama, dar čia dažnai būna problema“, – aiškina jis.
STT Viešųjų ryšių skyriaus vadovė Renata Saulytė tuo tarpu tikina, kad net ir vieno dalyvio šiuo atveju pakako. „Nors konkurse parengti Antikorupcinei socialinei reklamos strategijai, kaip paaiškėjo, rinkomės tik iš vieno galimo varianto, vis tik nudžiugome, kad tai anaiptol nėra prasčiausias galimas pasirinkimas. Priešingai, „BVRG“ – patyrusi viešųjų ryšių agentūra, sukaupusi didžiulę darbo patirtį ne tik viešajame bet ir privačiame sektoriuje (kas renkantis partnerį mums atrodė svarbu), palankiai vertinama klientų ir, svarbiausia, turinti užtektinai žinių, patirties ir pasiryžimo priimti nelengvus kūrybinius iššūkius. Belieka tik spėlioti, kas sutrukdė kitoms agentūros sudalyvauti STT skelbtame konkurse – pernelyg sunki užduotis, laiko, patirties, ambicijų stoka ar kitos priežastys, vis tik konkurso nugalėtoju esame patenkinti, ir tikime, kad mūsų bendradarbiavimas ir jo rezultatas bus pastebimas, svarus ir padės pasiekti išsikeltų tikslų“, – sako ji.
R. Saulytė teigia, kad nors agentūra „BVRG“ buvo vienintelė nusprendusi dalyvauti, ji atitiko jų keliamus lūkesčius: „Konkursą laimėjusi agentūra pateikė mums Antikorupcinės socialinės reklamos strategijos koncepciją, apimančią pagrindinę ir lydinčiąsias idėjas ir jų įgyvendinimo etapus. Taip pat ir projekto kokybės valdymo sistemą, įrodančią kaip – kokiomis priemonėmis, kaštais, kontrolės mechanizmais remiantis bus įgyvendinta strategija (tai buvo vienas iš esminių mūsų reikalavimų – pateikti ne tik strategiją, bet ir aiškų jos įgyvendinimo planą, koreliuojantį su įgyvendinimo kaštais), nurodė, kaip bus matuojamos ir neutralizuojamos rizikos, koks galimas tolesnis strategijos tęstinumas. Taigi, peržiūrėję ir įvertinę, tiek pateiktą strategijos koncepciją, tiek jos įgyvendinimo planą, šiame etape pastabų konkurso nugalėtojams mes neturime. O kaip seksis dirbti ir realizuoti užsibrėžtus tikslus, parodys laikas ir abipusės, tiek agentūros, tiek tarnybos darbuotojų pastangos“.
STT žada, kad tai, ar agentūrai pavyko įgyvendinti iškeltus tikslus, bus vertinama pasitelkiant kokybės matavimo mechanizmus. „Tai atsispindės ir pačioje strategijoje. Be periodinių vertinimų ir ataskaitų, kurios yra numatytos, parengtą strategiją – jos galima poveikį skirtingoms auditorijoms, skleidžiamos žinios įsimenamumą, novatoriškumą ir pan., planuojame duoti įvertinti ir skirtingiems ekspertams – universitetų, su kuriais bendradarbiaujame mokslininkams, reklamos specialistams, psichologams, surengti visuomenės ar atskirų jos grupių apklausas, paprašant įvertinti, kiek viena ar kita priemonė buvo originali, paveiki, įsiminė. Tokia praktika jau rėmėmės ir iki šiol. Žinoma, ir toliau stebėsime, kaip ši priemonė daro įtaką visuomenės nuomonei apie korupcijos lygį šalyje, pasitikėjimą tarnyba ir kt.“, – sako R. Saulytė.