Startavo nauja tiesioginė DELFI TV laida, skirta aptarti iniciatyvai Idėja Lietuvai pasiūlytas idėjas. Pirmojoje transliacijoje buvo diskutuojama apie tai, kaip reikėtų pristatyti Lietuvą pasaulyje. Žurnalistas Edmundas Jakilaitis kalbino viešųjų ryšių ekspertą Mykolą Katkų, ekonomistą Žygimantą Mauricą, Valstybės turizmo departamento vadovę Indrę Trakimaitę-Šeškuvienę ir Vyriausybės kanclerę Mildą Dargužaitę.
Lietuva angliškai – Lituania
Idėja pakeisti Lietuvos pavadinimą anglų kalboje buvo pasiūlyta ne vieną ir ne du kartus. Daugiausiai – viešųjų ryšių bei komunikacijos srityse dirbančių specialistų. Pasak iniciatorių, dabartinis žodis „Lithuania“ yra neaiškus ir jį sunku ištarti ne anglakalbėse valstybėse gyvenantiems žmonėms, o raidės „h“ atsisakymas padėtų „nebelaužyti“ liežuvio prisistatant, iš kur esame. Tokį sprendimą beveik prieš šimtmetį priėmė ir Estija, kuri anglų kalboje dabar pristatoma žodžiu „Estonia“.
Pasak ekonomisto Ž. Maurico, žodį „Lithuania“ reikia kartoti tris ar keturis kartus, o galiausiai neapsikentus vis tiek reikia pasakyti tiesiog „Lituania“. Jo nuomone, angliško Lietuvos pavadinimo pakeitimas atneštų naudą ir šalies žinomumui pasaulyje.
„Tais laikais estams nepasisekė, nes nebuvo interneto, nebuvo „Facebooko“ ir daug kas apie tai net nesužinojo. Dabar tai būtų gera idėja, nes apie Lietuvą daug kas sužinotų. Tai yra nemokama reklama ir būdas į save atkreipti dėmesį, kai tokia maža šalis drįstų kažką keisti“, – teigia Ž. Mauricas.
Turizmo departamento vadovė I. Trakimaitė-Šeškuvienė pritaria, kad tokia idėja gera, ypač šimtmečio proga, tačiau akcentuoja, kad teisinga komunikacija svarbi ne tik už Lietuvos sienos, bet ir valstybės viduje.
„Mes privalome iš karto pradėti teisingai komunikuoti, kad nekeičiame Lietuvos vardo. Tai galėtų sukelti neigiamą reakciją tarp Lietuvos žmonių. Mes tiesiog supaprastiname anglišką pavadinimą. Jei tai teisingai pasakysime ir nesukelsime pasipriešinimo savo šalyje, manau, tikrai sulauksime gerų rezultatų“, – idėją komentuoja I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Tokio pokyčio naudą pripažįsta ir Vyriausybės kanclerė Milda Dargužaitė, tačiau, jos nuomone, tai nėra svarbiausia.
„Svarbu, bet tai kosmetika. Kol neturime išsigryninę turinio, kol neturime supratimo, ką norime pateikti užsieniui, kokiai auditoriją ir ką norime pasakyti“, – teigia M. Dargužaitė.
Diskusijoje kilusi Ž. Maurico idėja: Nobelio Informacinių technologijų premija Lietuvoje
Kalbant apie pasaulyje žinomus renginius, kurie vyksta Lietuvoje, minčių lietus davė rezultatų, nes ekonomistas Ž. Mauricas čia pat sugalvojo idėją – Lietuvoje suorganizuoti Nobelio premiją už pasiekimus informacinių technologijų srityje.
„Ką tik sugeneravau idėją. Yra švedai, kurie turi Nobelio premiją. Jie tai paviešino ir dabar visi važiuoja į Stokholmą. Informacinių technologijų srityje premijos ten neduoda, o mes galėtume duoti – va, galėtų švedai pavydėti“, – spontaniškai kilusia idėja pasidalijo ekonomistas.
„Šalis, kurioje greičiausias bevielis internetas, teikia Nobelio premiją informacinių technologijų srityje. Puiku“, – idėją komentavo E. Jakilaitis.
Lietuva – ekošalis
Prie „Idėja Lietuvai“ prisijungę piliečiai pasiūlė kelias skirtingas „etiketes“, kurios galėtų tapti naujuoju Lietuvos veidu, pavyzdžiui, pasivadinti ekologiška valstybe.
M. Dargužaitė pabrėžia, jog kalbant apie Lietuvos įvaizdį labai svarbu žinoti, ką norime pristatyti ir kam. Pasak Vyriausybės kanclerės, tai, kas mums atrodo įprasta ir paprasta, užsieniečiams patinka.
„Lietuva tikrai galėtų, nors Turizmo departamentas turbūt jau tai daro, pozicionuoti save kaip šalį, į kurią galima atvažiuoti ekoturizmui – pabūti su šeima, nuvažiuoti į mišką, plaukioti upėmis. Lietuviams tai kelia nuostabą, bet kiek teko sutikti užsieniečių – tai sukelia jiems žavesį. Žmonės to ieško ir ekologiška gastronomija yra didelė to dalis“, – ekologiškos valstybės idėją komentuoja M. Dargužaitė.
Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė patvirtino, kad ekošalies įvaizdis yra artimas dabartinei Turizmo departamento vykdomai komunikacijos krypčiai, pavyzdžiui, Lietuva jau yra reprezentuojama kaip sveikuoliškų gastranominių patirčių vieta Skandinavijos šalyse.
Reklama Lietuvai: islandams padovanokime lėktuvo bilietus į Lietuvą
Kalbėdami apie geriausią reklamą Lietuvai lietuviai pasiūlė ir neįprastų būdų išgarsėti: suorganizuoti lazerių šou pasaulio sostinėse, pasivadint gero alkoholio šalimi arba padovanoti bilietus į Lietuvą islandams.
„Visiems islandams dovanoti bilietą aplankyti Lietuvą 2018 metais. Dovana – tiesioginio skrydžio lėktuvo bilietas į vieną pusę. Tai būtų puiki reklaminė kampanija, kuri išgarsintų Lietuvą pasaulyje, netiesiogiai pristatytų Lietuvos istoriją (nepriklausomybės atkūrimą) bei padėkotų pirmajai valstybei, pripažinusiai Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą ir paskatintų ekonomiką dėl išaugusio turizmo“, –savo idėją aprašė iniciatyvos dalyvė Vitalija.
Vedėjas Edmundas Jakilaitis pritaria, kad būtent islandai yra nusipelnę mūsų padėkos. Kiti sutarė, kad tokia idėja, nors ir daug kainuotų, yra įgyvendinama, nes turi aiškų tikslą. Kas liečia kvietimus, M. Dargužaitė teigia, kad pasikviesti, tarkime, žinomus žmones, kurie turi lietuviškų šaknų – ne nauja idėja, verčiau nuolat vykdomas dalykas.
Mykolas Katkus siūlo į tai pažvelgti kūrybiškiau. „Tarkime, surandame vieną žmogų, kuris Vasario 16 dieną atvažiuos į Lietuvą ir jis savo socialiniuose tinkluose pasidalina kokia nors nuotrauka, kaip „Ice Bucket Challenge“ arba padainuoja kokią nors dainą „Aš esu lietuvis“ ir gal pavyktų“, –komentuoja M. Katkus.
Viešųjų ryšių specialistas diskusijos metu kelis kartus priminė, kad, jo nuomone, problema yra tai, kad visos idėjos dažnai tik siūlomos, bet ne nuosekliai įvykdomos, o Lietuvos įvaizdžio planai užtikrintai nejuda pirmyn jau beveik penkioliką metų – nuo tada, kai pradėta apie juos kalbėti.
„Lietuvoje nėra aiškumo, ką reikia pasakyti. Yra parengti keturi ar penki darbai, kuriuos rengė Lietuvos arba užsienio specialistai. Buvo „Drąsi Lietuva“, „Vivat Lietuva“ ir kiti. Ten yra labai daug gerų minčių. Reikalas tame, kad tų idėjų pilna, bet jas reikia pradėti įgyvendinti. Mums trūksta įgyvendinimo arba kaip profesorius Bumelis sako, strateginės disciplinos. Bandžiau aiškintis kaip viskas daroma Estijoje: kažkas parašė, kažkas paskambino, kažkas susitiko, padarė ir jie turi kažką, ką mato visas pasaulis“, – pasakoja M. Katkus.
Kas atsakingas už įvaizdį
Diskusijų dalyviai sutarė, kad galvoti apie tai, kaip yra reprezentuojama Lietuva, turėtų visi piliečiai. Siūlo kalbėti apie savo šalį ir būti jos ambasadoriais.
„Aš manau, kad vieno centro turėjimas ir koordinavimas tikrai yra reikalingas, bet reikia kalbėti apie tai, kas už tai atsakingas. Atsakingi esame visi. Vienas iš investuotojų pasakė, kad gerai kalbame apie Lietuvą, tačiau pasiūlė išeiti į gatvę ir paklausinėti žmonių. Labai gaila, bet tik penktas žmogus pasakė kažką pozityvaus. Mes visi kaip ambasadoriai nemokame pasakyti užsieniečiams, kas svarbu”, – teigia M. Dargužaitė.
Speciali laida bus transliuojama kiekvieną penktadienį 11 val. per DELFI TV