Rekordiniam plovui pagaminti sunaudota 50 kg avienos mėsos, 50 kg ryžių, 50 kg rankomis supjaustytų morkų, 15 kg svogūnų, 15 litrų saulėgrąžų aliejaus, 1,5 kg uzbekiškų razinų, 1,5 kg avinžirnių, 0,75 kg raugekšnio uogų, 1 kg prieskonių plovui, 2 kg čili pipirų bei 2,5 kg druskos. Nors plovui išvirti prireikė 5 valandų, pasiruošimui buvo skirta dar daugiau laiko – rankomis pjaustomos morkos, mirkomos razinos, avinžirniai, plaunami ryžiai, taip pat pasirūpinta ir iš Uzbekijos atkeliavusio 225 litrų kazano logistika.
Plovo rekordą stebėjo agentūros „Factum” atstovas Vytautas Navaitis: „Lietuvos rekordas užfiksuojamas tada, jei svoris ar matmenys viršija ankstesnius rekordus, laikomasi visų higienos reikalavimų ir valgomas be papildomo terminio apdirbimo. Deja, nors skonio rekordo užfiksuoti negalim, tačiau kvapas atrodo puikus, o rekordinio plovo svorį apskaičiavome pasvėrę visą didžiulį indą su plovu ir atėmę dar pradžioje pasverto tuščio kazano svorį“.
Kol kas Lietuvoje didžiausias plovo rekordas užfiksuotas 1018 metais svėrė 138,4 kg, tačiau dėl tam tikrų įrodymų trūkumo, jo galiojimas yra suspenduotas. Pasaulyje didžiausias plovo rekordas priklauso patiems uzbekams. Uzbekistano sostinėje Taškente išvirtas milžiniškas plovas svėrė 7360 kg.
Uzbekų plovas verdamas švenčių metu
Rekordo sumanytojas Darius Lileikis atvirauja, jog iššūkis nebuvo baisus: kiekvieną dieną plovą savo restorano lankytojams verdantis šefas jį galėtų pagaminti ir užsimerkęs. „Sakoma, kad kai Aleksandras Makedonietis užkariavo Samarkandą (aut. past. trečiasis pagal dydį Uzbekijos miestas), jį pirmiausiai pavaišino plovu. Plovas Vidurinėje Azijoje laikomas šeimos šventiniu patiekalu, todėl mes šiandien taip pat norime sukurti didelę šventę mugės lankytojams,” – apie idėją pasakojo virtuvės šefas D. Lileikis. – „Genialu, kaip iš 7 natų galima sukurti visą simfoniją, taip iš vos trijų pagrindinių ingredientų egzistuoja daugybė plovo rūšių ir technikų. Plovą savaip ruošia arabai, kazachai, uzbekai, turkmėnai, netgi prancūzai turi savo plovo receptą. Tačiau pasirinkome uzbekiško plovo receptą, nes jis yra autentiškas. Uzbekistano sostinė Taškentas, ypač jos senasis turgus „Chorsu Bazaar” buvo svarbi Šilko kelio stotis, taip pats receptas nukeliavo iki daugelio šalių, įgavo daugiau įvairių skonių atspalvių.”
Paklausus, ar ragausim visiškai autentišką uzbekų patiekalą, D. Lileikis jau buvo paruošęs atsakymą: „Yra legenda, jog vienas Kinijos didikas keliavo per Samarkandą ir ten pirmą kartą paragavo plovo. Grįžęs į Kiniją jis prisiminė tą plovo skonį ir įsakė, kad iš ten atgabentų virėją bei visus reikalingus ingredientus. Jam paragavus, skonis buvo ne toks, o virėjas didikui atsakė: „galiu viską atsivežti čia, bet Samarkando oro negaliu atvežti“. Taigi, net oras gali keisti plovo skonį. Iš tikrųjų, net patys uzbekai ginčijasi, kuris gi plovas yra pats autentiškiausias, bet žinome, kad mūsų ruošiamas šventinis plovas – tai uzbekų ir tadžikų kulinarinis paveldas.“
Pirmąją plovo porciją ragavusi ir įvertinusi meno ir maisto gurmanė, Guinesso rekordininkės smaragdinės Kauno eglės kūrėja Jolanta Šmidtienė džiaugėsi, jog tokios iniciatyvos garsina Kauną ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.
Legendinio plovo valgyti atvyksta iš visos Lietuvos
Legendinio uzbekiško plovo į šeimos restoraną „KaravanSarai” atkeliauja paragauti ne tik kauniečiai, bet ir svečiai ar ekskursijos iš Vilniaus, Klaipėdos ar kitų miestų. Restoranas populiarina Vidurinės Azijos – uzbekų, armėnų, tadžikų virtuves. Čia kviečiama ragauti ne tik plovo ar kibinų, armėniškų šašlykų, bet ir uzbekų medvilnės rinkėjų „Mastava” sriubos, uzbekiškos duonos, mantų ir kitų dažnai netgi egzotinių patiekalų ir padažų. 5 metų jubiliejų švenčiančio restorano šeimininkas D. Lileikis – lietuvis, nuo nepriklausomybės atgavimo kartu dirbo ir mokėsi iš geriausių Tadžikistano ir Uzbekistano virėjų.
„Taip jau išėjo, kad būdamas muzikantu ir dirbant meno vadovu, norėjosi sutaupyti savo muzikiniam kompaktui, todėl bandžiau verstis ne tik iš meno. Susipažinus su vienu uzbeku, pradėjau gėlių verslą. Uzbekai man tiekdavo gėles iš Uzbekistano, vėliau atvažiuodavo pasisvečiuoti ir parsivežti prekių iš Lenkijos. Taip pat aš pats ne kartą svečiavausi Vidurinėje Azijoje, išmokau labai daug jų virtuvės paslapčių,“ – pasakojo Darius. Vėliau atidarius savo nedidelį verslą – kibininę Kauno automobilių turguje, šefo patiekalus girdavo kirgizai, kazachai, turkai, tadžikai, uigurai ar dunganai. Taip gimė idėja atidaryti ir restoraną „KaravanSarai“ Kaune, Vičiūnuose.
Šeimininkas neslepia, jog siekti rekordo paskatino noras populiarinti Vidurinės Azijos virtuvę, mat vietų gardžiai pavalgyti šios virtuvės autentiškų patiekalų Lietuvoje nėra jau taip ir daug. „Galbūt tai pasiruošimas dar didesniam – 1 tonos plovo rekordui Lietuvoje,“ – tolesnius tikslus ir siekius atskleidė D. Lileikis.