Šventėje apsilankė Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe, pagerbusi Normandijos-Nemuno aviaeskadrilės, prieš 75-erius metus veikusios istoriniame Alytaus aerodrome, atminimą.
Nuskambėjusi „Marselietė“ ir lietuviška liaudies daina, kurias atliko Rimutė Vaickelionytė-Zenevičienė ir Eglė Malinauskienė, įprasmino frankofoniškas Alytaus tradicijas, sukurtas istorijos ir tęsiamas dabartyje. Kaip ir lietuviškos trispalvės bei prancūziškos nacionalinės vėliavos spalvų juostelės, apjuosusios Normandijos-Nemuno lakūno Roger Sauvage anūko, skulptoriaus Eriko Motiejučio sukurtą stelą.
Lietuviškai prancūziški akcentai lėktuvų motoro gausmu atsiliepė ir padangėje. Programoje dalyvavo Pirmojo pasaulinio karo prancūzų lėktuvo „Nieuport 24“ (N 24) replika. Pakilo ir Rolando Kalinausko sukurta tarpukario Lietuvos žymaus konstruktoriaus Antano Gustaičio lėktuvo ANBO-2 replika, kurią pilotavo Kęstutis Milušauskas.
O renginio vedėjas Giedrius Leškevičius, beje, taip pat alytiškis ir dar oreivis – karšto oro baliono pilotas – kalbino konstruktorių R.Kalinauską. Jis pasakojo apie tai, kad norėtų atkurti ir kitus A.Gustaičio sukonstruotus lėktuvus, tačiau tai yra be galo kruopštus ir laikui bei žinioms imlus darbas, kurių pavadinimas ANBO iššifruojamas kaip abreviatūra „Antanas nori būti ore“.
Šiuo vardu pasivadinusi akrobatinė grupė, vadovaujama Rolando Pakso, atliko Alytaus padangėje savo naujausią programą „Bohemijos rapsodija“, o ANBO pasirodymą komentavo žurnalistas ir aviatorius Edmundas Ganusauskas.
Tęsiant istorinės atminties įamžinimo darbus šiemet šventės metu atidaryta vaizdinė lauko ekspozicija, įrengta tikrame lėktuve. Apie Alytaus aerodromo ir jo pakraščių istorijas buvo galima sužinoti ir pėsčiųjų žygio metu. Jį surengusi asociacija „Olita-Orany“ priminė, kad Alytuje turime tikrai nemažai istorinių akcentų, kuriuos galima išnaudoti sudominant ir miesto svečius, ir pačius alytiškius.
Pavyzdžiui, šalia Lakūnų gatvės 9 numeriu pažymėto daugiabučio išlikęs neišvaizdus pastatas – senasis Alytaus oro uosto skrydžių valdymo centras. Iki 8 dešimtmečio vidurio iš čia keturis kartus per dieną kildavo lėktuvai AN-2 (geriau žinomi kaip „kukurūzninkai“), kurie keleivius skraidino į Druskininkus, Birštoną, tuometinį Kapsuką. Su persėdimu – Vilnių, Kauną.
Pats aerodromas gyvuoja Alytuje nuo 1939-ųjų (nors galima rasti nusileidusių lėktuvų nuotraukų, datuojamų 1915 metais), tačiau kaip karinį objektą jį įrengė sovietai. Iki tol Nemuno pakrantėje augo ąžuolynas. Karo metais šalia esančiame miške buvo pastatytos vadinamosios Saratovo kareivinės, kurių pamatus dar galima apžiūrėti ir šiandien, aptikti buvusių lėktuvų angarų vietas ar pirmą karo dieną 1941 metų birželį kritusios bombos kraterį. Jis – visai netoli dabartinio aerodromo.
Kol alytiškiai žygyje klausėsi aerodromo istorijų jo pakraščiuose, o Prancūzijos ambasada pagerbė Normandijos-Nemuno eskadrilės atminimą bei visi drauge stebėjo aviacijos šou, čia pat buvo galima pasirašyti po peticija, kurioje raginama išsaugoti istorinį Alytaus aerodromą ir nekurti šioje teritorijoje laisvosios ekonominės zonos, atiduodant pramonei rekreacinę Nemuno pakrantę. Tai pat veikia internetinė peticija, vakar po ja buvo surinkta per 1300 parašų.
Šventės kontekste – ir dalykiniai reikalai. Prancūzijos ambasadorė Lietuvoje Claire Lignieres-Counathe su ambasados atstovais bei Prancūzijos kultūros instituto direktorius Jeanas Marie Sani lankėsi Alytaus rajono savivaldybėje. Svečius priėmė Alytaus rajono savivaldybės meras Algirdas Vrubliauskas. Aptartas bendradarbiavimas tarp Alytaus rajono ir Prancūzijos, apžvelgta ekonominė situacija Dzūkijoje bei pristatyti Alytaus rajono ryšiai su ambasadorės atstovaujama šalimi. Po susitikimo savivaldybės vadovai kartu su Prancūzijos delegacija dalyvavo aviacijos šventėje „Alytus ore 2019“.