S.Juš­kio jau­nie­ji ko­le­gos, pro­jek­ta­vi­mo stu­di­jos „Bal­tic Ar­chi­tects Group“ at­sto­vai ar­chi­tek­tas Ma­ri­jus Sur­do­kas ir pro­jek­to va­do­vė Ka­ta­ži­na Ruk­šie­nė taip pat ne­abe­jo­ja sa­vo su­kur­tu pa­sta­to pro­jek­tu ir net­gi lai­ko jį tam tik­ru pro­ver­žiu – trau­kos ir gy­vy­bės pras­me – for­muo­jant Aly­taus cen­tri­nę da­lį. Is­to­ri­ja kar­to­ja­si: gy­ven­to­jai svars­to, kad su­ma­ny­mas gal ir ge­ras, bet vie­ta ne­tin­ka­ma. Sta­tant ro­tu­šę tau­tos bal­so nie­kas ne­klau­sė, da­bar gi lai­kai ki­ti. Aist­ros įsi­plies­kė dėl nau­jo pa­sta­to, ku­rį nu­ma­to­ma sta­ty­ti ša­lia „Ne­mu­no“ pre­ky­bos cen­tro. Dau­gia­aukš­ty­je sta­ti­ny­je tu­rė­tų at­si­ras­ti pre­ky­bos pa­skir­ties pa­tal­pos ir bu­tai. Ar pa­sta­tas toks, koks su­pro­jek­tuo­tas da­bar, yra sve­tim­kū­nis Aly­taus cen­tre, ar šiuo­lai­kiš­kas spren­di­mas, de­ran­tis ap­lin­ko­je?

Vie­niems – šiuo­lai­kiš­kas ir gra­žus, ki­tiems – ma­sy­vus ir ne­jau­kus

Ne­lauk­da­mi vie­šo svars­ty­mo gru­pė ak­ty­vių aly­tiš­kių su­rin­ko pa­ra­šus po pa­reiš­ki­mu. Ja­me ra­gi­na­ma ras­ti ar­chi­tek­tū­ri­nį spren­di­mą, kad pa­sta­tas įsi­lie­tų į Aly­taus mies­to cen­tro ar­chi­tek­tū­ri­nę vi­su­mą, ko­re­guo­ti pa­sta­to spal­vi­nį spren­di­mą.

Pa­reiš­ki­mą pa­si­ra­šiu­sių gy­ven­to­jų var­du kal­bė­jo dai­li­nin­kė Gin­ta­rė Mar­ke­vi­čie­nė. Ji pa­brė­žė, kad aly­tiš­kiai nė­ra nu­si­tei­kę prieš sta­ty­bas ar pa­tį sta­ti­nį, prieš šiuo­lai­kiš­ku­mą, ta­čiau ma­no, jog ob­jek­tas, ku­rį nu­ma­to­ma sta­ty­ti, di­so­nuo­ja ap­lin­ko­je, yra la­bai ma­sy­vus, už­go­žian­tis ki­tus pa­sta­tus ir sle­gian­tis. Juo­lab Aly­taus cen­tre vy­rau­ja švie­ses­ni at­spal­viai, o nau­jas pa­sta­tas yra tam­sus, ne­jau­kus.

„Pro­jek­tuo­ja­mas pa­sta­tas yra gra­žus ir mo­der­nus, bet jis nė­ra tin­ka­mas šiai vie­tai, aly­tiš­kiai pro jį eis kaip pro dė­žę, ne­tu­rin­čią jo­kio ar­chi­tek­tū­ri­nio ir is­to­ri­nio kon­teks­to“, – kal­bė­jo G. Mar­ke­vi­čie­nė. Ji at­krei­pė dė­me­sį į tai, kad Aly­tui ap­skri­tai trūks­ta der­mės ir sa­vi­tu­mo, tar­si ne­ži­no­ma, ku­ria lin­kme ei­ti.

Pro­jek­tuo­ja­mo pa­sta­to ar­chi­tek­to M.Sur­do­ko nuo­mo­nė ki­to­kia – pro­jek­tuo­to­jai ne­spren­džia vi­so mies­to pro­ble­mų, o pro­jek­tuo­ja pa­sta­tą nu­ma­ty­to­je vie­to­je.

Pa­sta­to ar­chi­tek­tui Aly­tus – gim­ta­sis mies­tas

„Mies­to pro­ble­mas spren­džia ver­slas. At­si­ran­dan­tys pa­sta­tai ska­ti­na at­gim­ti, kur­tis. Ne­no­rė­čiau kal­bė­ti apie is­to­ri­ją, kul­tū­ri­nį pa­vel­dą, ku­rio sta­ty­bų vie­to­je nė­ra. Žmo­nėms svar­bu, kad bū­tų jau­ku, įdo­mu, at­si­ras­tų trau­ka. Ana­li­zuo­si­me pa­siū­ly­mus dėl spal­vų, bet teik­si­me tik to­kius, ku­riais pa­tys ti­ki­me“, – sa­kė ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas.

Jis pri­mi­nė, kad pats yra ki­lęs iš Aly­taus, šio mies­to kon­teks­tas jam ži­no­mas, dar kar­tą jį ana­li­za­vo ir reng­da­mas pro­jek­tą.

„Vis­kas su šiuo pa­sta­tu ge­rai, gal tik dėl spal­vų ga­li­me pa­dis­ku­tuo­ti“, – pa­sta­to ša­li­nin­kų min­tis įgar­si­no Ri­čar­das Prus­kas.

Ta­čiau iš­si­sky­rė ne tik pa­čių aly­tiš­kių, bet ir ar­chi­tek­tų nuo­mo­nės. Ne­vie­na­reikš­miš­kai su­tik­to pa­sta­to pro­jek­to pri­sta­ty­me aly­tiš­kių ar­chi­tek­tų da­ly­va­vo vos ke­li. „Pa­sta­tas pats sau ir ei­li­nės ko­mer­ci­nės erd­vės“, – taip su­ma­ny­mą įver­ti­nęs ar­chi­tek­tas Do­na­tas Dir­sė pa­ste­bi, kad šis pro­jek­tas nė­ra joks pro­ver­žis. Jo klau­si­mas au­to­riams: ar pa­tys pro­jek­tu ti­ki? Ar­chi­tek­tas re­to­riš­kai klau­sia: ar toks pa­sta­tas tik­rai at­si­ras, ar tai tė­ra tam tik­ras „zon­da­vi­mas“?

Lei­džia­ma pen­ki aukš­tai, o su­pro­jek­tuo­ta še­ši?

„Nei ro­tu­šė, nei šis pro­jek­tuo­ja­mas pa­sta­tas sa­vai­me nė­ra blo­gi, ta­čiau jie sto­vi ne vie­to­je ir nu­brau­kia mies­to pra­ei­tį, ono­rė­tų­si, kad bent nau­ji sta­ti­niai su ja re­fe­ruo­tų“, – įsi­ti­ki­nęs skulp­to­rius Man­tas Ka­za­ke­vi­čius. Jis pa­si­gen­da drą­ses­nių ar­chi­tek­tū­ri­nių spren­di­mų, ku­rie apie is­to­ri­nę pra­ei­tį pa­sa­ko­tų šiuo­lai­ki­nė­mis prie­mo­nė­mis.

Planuojamo pastato vizualizacija

Su­si­rin­ku­sie­ji taip pat dis­ku­ta­vo dėl pa­sta­to aukš­tin­gu­mo. Dau­gia­funk­cis pa­sta­tas su­pro­jek­tuo­tas su ko­mer­ci­nė­mis 4 aukš­tų pa­tal­po­mis nuo S. Da­riaus ir S. Gi­rė­no gat­vės pu­sės ir gy­ve­na­muo­ju 6 aukš­tų dau­gia­bu­čiu.

Pro­jek­to au­to­riai tei­gia, kad pa­sta­to aukš­tin­gu­mas ati­tin­ka ga­lio­jan­čius do­ku­men­tus, pa­sak jų, pa­sta­tas ne­pa­sie­kia de­ta­liuo­ju pla­nu lei­džia­mų 23 met­rų (nuo ro­tu­šės pu­sės pa­sta­tas sie­kia 10 met­rų, gy­ve­na­mo­ji da­lis – per 20). Ta­čiau ben­dra­ja­me pla­ne nu­ma­ty­ti 5 aukš­tai, tai­gi vie­ną ga­li tek­ti „nu­brauk­ti“.

„Pa­sta­tui pa­nau­do­jo­me te­ra­sa­vi­mą, kaip ir nu­ma­to­ma Aly­taus de­ta­lia­ja­me pla­ne. Man at­ro­do, kad tai tei­sin­ga kryp­tis. Klai­da bū­tų sta­ty­ti vie­no aukš­to pa­sta­tus ten, kur lei­džia­ma še­šių, nes cen­tras tu­ri tan­kė­ti ir bū­ti gy­vas, o ne „skys­tas“, – įsi­ti­ki­nęs ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas.

Ki­tas klau­si­mas, ar nau­ja­sis pa­sta­tas ne­trik­dys gy­ven­to­jams ra­my­bės, ar ne­pra­si­dės raš­tai sa­vi­val­dy­bei dėl ša­lia vei­kian­čių ka­vi­nių? Pa­sta­to ko­mer­ci­nė­je zo­no­je nu­ma­to­ma įreng­ti te­ra­są, ku­ri bū­tų skir­ta ne tik gy­ven­to­jams, bet ir vi­siems mies­tie­čiams. Co­ko­li­nia­me pa­sta­to aukš­te pro­jek­tuo­ja­ma au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė gy­ven­to­jams, ša­lia pa­sta­to – at­vy­ku­sie­siems.

Kas to­liau?

Nuo­mo­nę iš­reiš­kę aly­tiš­kiai pro­jek­tuo­to­jų ir in­ves­tuo­to­jų pra­šė pa­ieš­ko­ti va­rian­tų: ki­tos spal­vos ir for­mos, at­si­sa­ky­ti griež­to ku­bo. Ar­chi­tek­tas M.Sur­do­kas ža­dė­jo per­žiū­rė­ti, ta­čiau pa­brė­žė, kad ne­no­ri, jog bū­tų „mar­gu­tis“.

Sta­ti­nio pro­jek­ta­vi­mo ter­mi­nas – 2019 me­tai, sta­ty­to­ja – UAB „Sep­tu­sa“, įsi­kū­ru­si ad­re­su Nau­jo­ji g. 142, Aly­tu­je. Pro­jek­tuo­to­jai raš­tu pa­teiks at­sa­ky­mus vi­siems tei­ku­siems pa­sta­bas ir siū­ly­mus gy­ven­to­jams.