Projektas kainavo 41 tūkst. eurų
Naujoji gatvė baigiasi išvažiavimu į kelią Alytus–Prienai–Kaunas, dėl kurio praplatinimo būtinybės diskusijos vyksta jau daug metų.
Siekiant mieste pagerinti eismo sąlygas ir išvažiavimą į krašto kelią savivaldybė dar prieš dešimtmetį ėmė įrenginėti keturias eismo juostas pagrindinėje Alytaus gatvėje.
Daugiau nei puspenkto kilometro ilgio Naujosios gatvės rekonstrukcijos darbai visiškai turėtų būti baigti šį pavasarį. Keturios eismo juostos šioje gatvėje atsirastų iki miesto ribos, toliau sklandžiai sujungiant su krašto keliu Alytus–Prienai–Kaunas.
Naujosios gatvės rekonstrukcija nuo Tvirtovės gatvės iki miesto administracinės ribos kainavo apie 11 mln. eurų. 4,6 mln. eurų skirta iš valstybės biudžeto, 3,7 mln. eurų – iš europinių fondų ir 2,6 mln. eurų – iš miesto biudžeto.
Tačiau dvi eismo juostos lieka po Naujojoje gatvėje esančiu 25 metrų pločio geležinkelio viaduku. Kaip sakė miesto mero pavaduotojas Šarūnas Klėgeris, nepraplatintas viadukas tampa piktžaizde: šioje vietoje susiaurėja Naujoji gatvė, negalima baigti tvarkyti jo prieigų.
2015-aisiais miesto savivaldybė derybas dėl geležinkelio viaduko praplatinimo pradėjo su Susisiekimo ministerija ir bendrove „Lietuvos geležinkeliai“, kuriai šis statinys Naujojoje gatvėje priklauso.
Po metų buvo priimtas trišalis sprendimas, patvirtinantis viaduko praplėtimo būtinybę.
2017-ųjų gruodžio pabaigoje pasirašyta jungtinės veiklos sutartis tarp miesto savivaldybės, Susisiekimo ministerijos ir „Lietuvos geležinkelių“ dėl viaduko rekonstrukcijos – jo praplatinimo iki 50 metrų, tam numatant konkretų finansavimą: 1 mln. 800 tūkst. eurų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, 331 tūkst. eurų iš miesto savivaldybės biudžeto. Miesto savivaldybė taip pat įsipareigojo savo lėšomis parengti viaduko praplatinimo projektą.
Jis buvo parengtas prieš dvejus metus, tai savivaldybei kainavo 41 tūkst. eurų.
Nepateko tarp europinių fondų finansuojamų projektų
Miesto mero pavaduotojo Š.Klėgerio teigimu, dėl viaduko praplatinimo savivaldybė ir „Lietuvos geležinkeliai“ įvykdė visus įsipareigojimus, tačiau pernykštį pavasarį iš Susisiekimo ministerijos gautas nepalankus atsakymas, – pranešta, kad šis projektas nepateko tarp finansuojamų iš europinių fondų: „Ne kartą vykta į ministeriją, diskutuota šiuo klausimu. Ir šį mėnesį dar kartą vyksime į Susisiekimo ministeriją dėl viaduko praplatinimo.“
Vicemeras kelis kartus pabrėžė, kad tai „neuždarytas“ klausimas. Bet akivaizdu, jog, bent kol kas, nepraplatintas geležinkelio viadukas Naujojoje gatvėje neleidžia baigti šios gatvės rekonstrukcijos.
Savivaldybėje svarstoma: jei nepavyktų pasiekti minėto objekto rekonstrukcijos, gal vertėtų imtis žygių dėl lėšų susigrąžinimo už parengtą viaduko praplatinimo projektą iš Susisiekimo ministerijos.
„Kelio praplatinimas po dvidešimties metų mums nėra priimtinas“
Praėjusių metų pabaigoje dešimt Pietų Lietuvos savivaldybių vadovų raštu kreipėsi į Susisiekimo ministeriją dėl būtinybės ieškoti galimybių kuo skubiau imtis krašto kelio Alytus–Prienai–Kaunas praplatinimo darbų.
„Šis tranzitinis kelias labai svarbus objektas gyventojams ir verslui galvojant apie Alytaus regiono plėtrą. Dabar šio kelio net 70–80 procentų dalyje automobilių greitis apribotas iki 70 kilometrų per valandą. Pasiekti už 70 kilometrų nuo Alytaus esantį Kauną prireikia maždaug valandos. Jį praplatinus – užtektų gero pusvalandžio. Ir tai Alytui, kaip regiono centrui, suteiktų didelį patrauklumą“, – tvirtino Š.Klėgeris.
Jo pastebėjimu, iki šiol buvo tikėtasi, kad kelias bus rekonstruotas iki 2030-ųjų, 2024–2025 metais, tačiau po pastarojo apsilankymo Susisiekimo ministerijoje išgirsta, jog rekonstrukcijos projektavimas prasidės 2034-aisiais, o jis bus praplatintas 2038–2040 metais: „Kelio praplatinimas po dvidešimties metų mums nėra priimtinas. Todėl ir šiuo klausimu dar vyksime derėtis į Susisiekimo ministeriją.“
Kaip sakė vicemeras, Alytui, planuojančiam įkurti laisvąją ekonominę zoną (LEZ), šio kelio rekonstrukcija ypač svarbi, būsimiems investuotojams labai aktualus greitas susisiekimas su kitais šalies regionais, į kuriuos vykstama Kauno kryptimi.
Sausio antroje pusėje turėtų būti parengta LEZ įkūrimo Alytuje galimybių studija, numatanti, kurioje miesto vietoje turėtų atsirasti ši zona verslui.
Š.Klėgeris teigė, kad tam nagrinėjamos trys galimos pagrindinės vietos mieste – aerodromo, Pramonės parko ir karinio dalinio poligono teritorijos.
Kurioje vietoje kurti LEZ, nuspręs miesto savivaldybės taryba.