Dvi sienos gali būti pagyvintos dar šiemet, iki žiemos. Kartu bus kuriama internetinė platforma, kurioje kūrėjai ras visą infomaciją apie Alytuje jau esančias skulptūras, mažosios architektūros elementus bei numatomas vietas, kur tokie galėtų atsirasti. Jas parinks specialistai. Žinoma, šiame kontekste kyšo ir bronzinių voveryčių ausys, tačiau, pasak Alytaus miesto savivaldybės administracijos Komunikacijos skyriaus specialisto Artūro Mažeikos, įvyko tam tikra komunikacijos klaida, kai papūstauodegės buvo pavadintos „nauju miesto simboliu“. Tiesiog už tai, kad Alytuje atsirastų bronzinė voverė su riešutu, balsavo per 300 alytiškių, dalyvavusių alytiškių iniciatyvų konkurse, taigi skulptūrą finansuos biudžetas. Bet nei kur ji bus pastatyta, nei kas bus autorius, pasak A.Mažeikos, jam nėra žinoma: „Visa tai yra tolesnių diskusijų klausimas, akcentus mieste sudėlioti reikia, tačiau tai padaryti galima labai kūrybiškai.“
Norėtų pagyvinti ir pilkus daugiabučius
Dar iki žiemos, kol oro sąlygos leidžia dirbti lauke, tapybos darbas atsiras ant Jaunimo centro sienos, atsigręžusios į Tvirtovės gatvės pusę.
Alytaus miesto savivaldybės mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė susitiko su menininkais, kuriančiais tapybos darbus ant sienų – alytiškiais ir atvykusiais. Pilkas Alytaus erdves žada spalvinti prigimtinis alytiškis Pijus Šematulskis, taip pat – gatvės meno, grafičių ir grafinio dizaino kūrėjas kaunietis Tadas Vincaitis.
Jo darbai puikiai įsikomponavo industriniame Kauno peizaže, pagyvino sienas miesto centre ir senamiestyje – net troleibusus. Tadas turi ir hobį – tai KAU NAS, ženklas, matomas ant drabužių ir aksesuarų. Jo idėjų tikisi ir Dzūkijos sostinė.
Pasak A.Mažeikos, apie idėjas, kurios bus įgyvendintos vizualiai, kalbėti visada nelengva, taigi jis galėtų pasakyti tiek, kad Jaunimo centro siena bus pagyvinta piešiniu, kurio tema susijusi su bendryste, meile miestui, šeima.
Kita siena, apie kurios tapymą yra svarstoma, – „Dainavos“ kino teatro pastato, tačiau čia iki galo aiškumo kol kas nėra.
„Šios dvi sienos – biudžetinių savivaldybės įstaigų, tačiau ateityje norėtųsi, kad pagyvėtų ir daugiabučių namų sienos. Bendrausime su seniūnaitijomis, daugiabučių namų bendrijomis, nes alytiškiai jau įvertino, kad tai gražu, ir norėtų turėti tokius piešinius, bet idėjos kelias į gyvenimą yra ilgokas“, – sako A.Mažeika.
Sienų tapybą finansuos Alytaus miesto savivaldybė, konkrečios sumos dar nėra įvardijamos.
„Vingis“ – saugus, bet norėtųsi ir ko nors drąsesnio
Žinoma, priimti sienų tapybą alytiškiams padėjo ir Vilniaus dailės akademijos (VDA) Monumentaliosios dailės studijų programos studentų sukurtas sienų tapybos darbas ,,Vingis“, pagyvinęs archyvo pastatą Jotvingių gatvėje.
Sumanymas studentams atlikti praktiką mieste, ištapant vieną centro pastatų fasadų, įgyvendintas pagal VDA ir Alytaus miesto savivaldybės bendradarbiavimo sutartį. A.Mažeika rezultatą apibūdina kaip „saugų“, jis tikisi, kad pamažu Alytuje atsiras ir drąsesnių, keliančių tam tikrų klausimų, sieninės tapybos darbų. Pirmąjį tokį ant daugiabučio sienos jautria socialinės atskirties tema Naujojoje gatvėje prieš 4 metus sukūrė broliai menininkai Algirdas ir Remigijus Gataveckai.
Tuo pačiu metu, kai miesto sienas pradės gyvinti tapyba, internete bus kuriamas puslapis, kuriame žadama inventorizuoti visą Alytaus kultūrinį ūkį atvirose erdvėse – skulptūras, tautodailininkų sukurtus medžio drožinius, mažosios architektūros darbus ir tapybos kūrinius ant sienų. Pasitelkus specialistus, architektus žadama pasiūlyti ir tas vietas, kur galėtų atsirasti nauji kūriniai.
Ar tai bus ir voveraitės?
Pasak A.Mažeikos, viešai pasirodžiusi informacija apie voveraites kaip naują miesto simbolį labai aiškiai parodė, kad alytiškiams yra aktualus viešųjų erdvių tvarkymas, kad akcentų mieste trūksta, tačiau kur ir kokių – apie juos dar reikia platesnės diskusijos.
Bronzinės voverės su riešutu idėja Alytuje atsirado dėl to, kad ji buvo pateikta alytiškių iniciatyvų konkurse.
Antrą vietą laimėjusi skulptūra surinko 315 alytiškių balsų. Pasiūlymo autorius – Valerijus Vencius, jo manymu, gyvūnėlis galėtų tapti vienu iš miesto simbolių. Kaip, pavyzdžiui, karvės Ventspilyje ar meškos Telšiuose. Pagal iniciatyvą numatytos 30–50 cm aukščio bronzinės voverių skulptūros, vieną jų siūloma įkurdinti Senamiesčio skvere, ant suoliuko, esančio šalia fontanėlių. Šiai skulptūrai įsigyti yra numatyta skirti iki 3 tūkst. eurų iš savivaldybės biudžeto.
Pavasarį Jotvingių gatvėje esančiame skvere jau buvo pastatyta mažosios architektūros skulptūra – bronzinės voveraitės. Tai – „Sodros“ Alytaus skyriaus, kuriam vadovauja V.Vencius, darbuotojų dovana Alytaus miestui.
Voverės skulptūros kol kas neturėsime Miesto sode, nes jis yra kultūros paveldo objektas, jam taikomi specialūs reikalavimai. Voverę buvo siūloma patupdyti ant fontano krašto.
Senamiesčio skveras: ir voverė, ir literatai, ir partizanai
„Per drąsu būtų teigti, kad Alytus taps voverių miestu. Tam turi pritarti ir kultūros darbuotojai, ir architektai. Bus sudaryta darbo grupė, kuri svarstys, koks mažosios architektūros simbolis Dzūkijos sostinei geriausiai tiktų“, – sako mero pavaduotoja Jurgita Šukevičienė.
A.Mažeika yra įsitikinęs, Alytuje tikrai reikia akcentų, tačiau juos galima sudėlioti labai kūrybiškai. „Įsivaizduokime, jei pagerbtume rašytoją Jurgį Kunčiną, o jo rankose būtų voverė – juk tai simbolizuotų ir kūrėjo meilę miestui, kuris tapo kūrybos šaltiniu“, – pastebi Komunikacijos skyriaus specialistas. Jis nemato nieko blogo, jei mūsų mieste atsirastų ir pavienių voverių skulptūrų, tačiau, žinoma, ne dviejų metrų aukščio.
Tačiau Senamiesčio skvere, kuriame praėjusią savaitę svarstyta įkurdinti voveraites, yra ir daugiau sumanymų: rytoj kviečiamas Alytaus miesto savivaldybės monumentaliosios dailės kūrinių statymo ir jų priežiūros komisijos posėdis. Bus svarstomas siūlymas pastatyti Senamiesčio skvere obeliską, skirtą Dainavos apygardos partizanų atminimo įamžinimui. Tebėra gyvas sumanymas tą patį skverą skirti Alytaus literatų atminimui, fontaną ženklina J.Kunčino kūrybos citatos.