Nebegali kentėti
Į „Rinkos aikštės“ žurnalistus kreipėsi pasipiktinę Respublikos g. 26-ojo daugiabučio gyventojai. Žmonės pasakojo, kad varnos įsitaisė neaukštuose medžiuose, visai prieš daugiabučio langus ir prie automobilių stovėjimo aikštelės.
„Iš pradžių varnos susisuko vieną lizdą, po to antrą, o galiausiai trečią. Tai dabar mūsų kieme gyvena trys varnų poros. Jos įsisuko visai smulkiuose medžiuose, net netikėjom, kad jos čia gali apsigyventi, nes čia aukščio visai nėra, medžių šakelės visai liaunos“, – pasakojo daugiabučio gyventojas Juozas Verikas.
Bėdų puokštė
Gyventojai pasakojo, kad kaimynystėje apsigyvenus varnoms prasidėjo bėdos. O jų, pasirodo, ne viena ir ne dvi.
„Visų pirma varnos apdergia automobilius. Vieną dieną nuplauni savo mašiną, o kitą dieną jau, žiūrėk, ji vėl visa nudergta. Žmonės po medžiais jau ir mašinas bijo statytis. Nenormalu kažkaip – turime aikštelę, o mašinų statyti negalime.
Kita bėda – varnos visą dieną kranksi, jokios ramybės nėra. Kas bus, kai vaikus išperės? Jau net nebejuokinga. Juk miegamajame rajone gyvename, o čia koncertai po langais vyksta.
Trečia bėda – varnos iš konteinerių traukia šiukšles ieškodamos maisto. Šiukšlių paukščiai prineša visur, pilna pievelė būna visokių maišelių su maisto likučiais ir t. t. Valytojai rinkti nespėja, tikrai netvarka. Žodžiu, varnų kaimynystės nelinkėtume niekam“, – atsiduso daugiabučio gyventoja Genovaitė Vaicekauskienė.
Tenka kovoti
„Rinkos aikštė“ susisiekė su Kėdainių miesto seniūnu Algirdu Krivičiumi. Šis atskleidė, kad seniūnijai ne vieną ir ne du kartus teko kovoti su varnomis.
„Buvo skundų iš J. Basanavičiaus gatvėje esančių daugiabučių namų. Skundėsi žmonės. O mes darėme, ką galėjome. Kreipėmės į Aplinkos apsaugos agentūrą, gavome leidimus ardyti lizdus. Tuomet juos ardėme, vaikėme paukščius. Ką daugiau ir bepadarysi.
Tiesa, noriu pažymėti, kad šiuo metu lizdų ardyti negalima, mat yra uždrausta. Dabar yra šių paukščių perėjimo laikotarpis, tad šiuo metu šių paukščių ramybė yra saugoma. Lizdus mes galėtume pašalinti, kai baigsis perėjimo laikotarpis ir kai leis gamtos apsauga“, – pažymėjo seniūnas A. Krivičius.
Gali pulti žmones
Tuo metu gamtininkas ir mokslininkas Selemonas Paltanavičius sako, kad įsiutusios varnos, gindamos savo vaikus, gali net pulti žmones.
„Šie paukščiai yra labai gudrūs, labai protingi. Jie gina savo vaikus ir gindami snapu gali kirsti žmogui į pakaušį, į kepurę. Varnos, bėgant laikui, pažįsta žmones. Jos atpažįsta net to namo gyventojus. Tai labai gudrus paukštis“, – pažymėjo gamtininkas.
Kovojo truskaviečiai
Praėjusiais metais į kovą su kovarniais stojo Truskavos seniūnija. Seniūnas Vytautas Zakaryza pats vaikė šiuos paukščius petardomis. Seniūno teigimu, išbandžius įvairius būdus paaiškėjo, kad geriausia paukščius vaikyti tada, kai jie yra padėję kiaušinius. Išvaikius jų kiaušiniai atšąla ir jie niekaip nesugeba išperėti.
Susiduria su problemomis
Su varnų keliamomis problemomis jau susiduria ir parkų lankytojai. Šių paukščių lizdų apstu medžių viršūnėse šalia namų, parkuose, kituose kiemuose. Žmonės skundžiasi paukščių keliamu triukšmu, nudergtais langais, šaligatviais ar automobiliais, taip pat netvarka šalia konteinerių, nes šie paukščiai maisto ieško būtent ten.
Saugomas paukštis
Visgi ornitologai atskleidžia ir kitą medalio pusę – kovarniai sparčiai nyksta. Pasak Kėdainių rajone viešėjusio ornitologo Sauliaus Skujos, per paskutiniuosius kelis metus jų populiacija sumažėjo net 50 procentų.
O žmonių kaimynystėje sparnuočiai kuriasi todėl, kad šalia miestų nyksta miškeliai, kuriuose anksčiau gyveno kovarniai. Tai ypač kelia nerimą ornitologams, tad susiduriant gamtai ir žmogui, reikėtų ieškoti kompromiso.
Galima baidyti
Ornitologai sutinka, kad gyventojams kovarnių kaimynystė yra nemaloni. Bandant sugyventi su šiais paukščiais yra įvairių prevencinių priemonių. Ornitologų teigimu, šie paukščiai įkuria kolonijas ten, kur jiems patogu, netoli buitinių atliekų konteinerių, nes ten atranda lesalo.
Taip pat jiems parankūs aukštesni nenugenėti medžiai, mat juose randa statybinių medžiagų – šakų savo lizdams. Pasak specialisto, kovų sugrįžimui reikia ruoštis jau rudenį arba iškart po Naujųjų metų. Parkuose išrinkti šakas, gavus leidimą ardyti jų lizdus. Šiuo metu ardyti kovų lizdus būtų nehumaniška, nes jie jau peri jauniklius. Juos dar galima baidyti petardomis, garsiniais šviesos signalais.