„Truputį nustebino, kad savivaldybė paprastuoju būdu nusprendė, jog sklype, esančiame Ąžuolyno teritorijoje, norima daryti tokią didžiulę automobilių stovėjimo aikštelę“, – BNS sakė Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė konservatorė Aistė Gedvilienė.
„Aiškinsimės, ar iš tikrųjų galvojama apie želdynus, esančius toje teritorijoje, ar galvojama apie parko visumą ir vietą mieste, ar galvojama, kad aplink yra „Natura 2000“ teritorija, gyvena saugotini vabzdžiai“, – teigė ji.
Pasak komiteto pirmininkės, bus ieškoma būdų patarti savivaldybei nedaryti automobilių stovėjimo aikštelės tokioje vietoje.
Į dviejų komitetų posėdį pakviesti Kauno miesto savivaldybės, Kultūros paveldo departamento, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Kauno bendruomenės atstovai.
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybės taryba pritarė siūlymui perimti į Ąžuolyną įsiterpusį sklypą bei įrengti jame automobilių stovėjimo aikštelę.
Nutarta, kad sklypas Vydūno al. 4 būtų pripažintas reikalingu automobiliams statyti ir numatyta paimti jį visuomenės poreikiams. Į Ąžuolyną įsiterpusioje 3,3 ha teritorijoje numatoma įrengti iki 1950 automobilių stovėjimo vietų.
Savivaldybės atstovų teigimu, ši aikštelė būtų patogi žmonėms, važiuojantiems į S. Dariaus ir S. Girėno stadioną, Sporto halę, būsimą maniežą, Ąžuolyno parką ir zoologijos sodą.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Paulius Keras pabrėžė, kad įstatymas visuomenės reikmėms paimti sklypą leidžia tik tuomet, jeigu ten jo reikia svarbiems bendruomenės poreikiams – kapinėms, sąvartynui įrengti, oro uosto, krašto ir sienos apsaugos, geležinkelio, švietimo, sporto, sveikatos ir kitų visuomeninių objektų statybai bei panašiems atvejams.
Savivaldybė taip pat akcentuoja, kad minėtas sklypas nėra Ąžuolyno parko teritorijoje.
Pasak Kauno visuomenininkų, inicijavusių peticiją dėl Ąžuolyno vientisumo išsaugojimo, Ąžuolyno parkas su jį supančia aplinka yra unikali vietovė, todėl planuojama didelė automobilių stovėjimo aikštelė turės neigiamą poveikį tiek vertingosioms kultūros ir gamtos vertybėms, tiek aplinkinių gyventojų ir parką lankančių žmonių sveikatai.
Ąžuolyno parke auga apie 770 ąžuolų, o unikaliausia šio parko vertybė yra 100–300 metų ąžuolai, jų kamieno skersmuo siekia 100–160 centimetrų.
Šis parkas yra vieno rečiausių Lietuvoje ir Europoje vabalo – niūraspalvio auksavabalio – gyvenamoji vieta, jis saugomas ir kaip Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorija.
Manoma, kad Ąžuolyno augimvietei gali būti keli tūkstančiai metų. 2005 metais, vykdant gamtinės įvairovės tyrimus, parko teritorijoje užregistruoti 59 rūšių paukščiai, 29 paukščių rūšys įrašytos į Europoje globaliai nykstančių rūšių sąrašus.