Dviem kūdikiais mažiau
„2022 m. rajone užregistruoti 388 gimimai ir tai yra dviem gimimais mažiau nei 2021 m., – duomenimis dalijasi pašnekovė. – Tikėjausi, kad pernai gimimų bus daugiau, bet gruodis pakišo koją – paskutinį metų mėnesį užregistruota mažiausiai gimimų iš visų dvylikos mėnesių. Gruodį užregistruoti 24 gimimai, kai kitais mėnesiais buvo registruojama nuo 30 iki 40 gimimų.“
Praėjusiais metais gimė 193 mergaitės ir 195 berniukai, o 2021 m. kur kas daugiau buvo berniukų – 218, mergaičių – 172. Iš praėjusiais metais gimusių naujagimių sulaukta trijų dvynukų porų, 2021 m. pasaulį išvydo keturios dvynukų poros.
Jauniausia mama pernai buvo 16-kos metų, tėtis – 17-kos.
„Praėjusiais metais daugiau užregistruota tėvysčių – t. y. užregistruotas 151 gimimas pripažįstant tėvystę, – paaiškina G. Petrauskienė. – Užpernai šis skaičius buvo mažesnis – 128 atvejai. Pernai 19 kūdikių gimimų užregistravo vienišos mamos, 2021 m. tokių atvejų būta 18.“
Iš 388 užregistruotų gimimų, 69 gimimai užregistruoti užsienyje. Daugiausia Kėdainių rajono gyventojų vaikų gimė Jungtinėje Karalystėje – 31, Airijoje – 9, Vokietijoje – 7, Norvegijoje – 6, Ukrainoje – 5, Suomijoje – 2, Rusijoje – 2 ir po 1 kraštietį gimė Islandijoje, Nyderlanduose, JAV, Šveicarijoje, Italijoje, Indonezijoje bei Danijoje.
Populiariausi vardai
Pagal Lietuvos statistiką, 2022 m. Lietuvoje populiariausi mergaičių vardai buvo Sofija, Amelija ir Emilija. G. Petrauskienė pastebi, jog Kėdainiuose populiariausių vardų trejetukas Lietuvos statistikos neatitinka.
„Populiariausi mergaičių vardai Kėdainiuose – Tėja ir Iglė. Šiuos vardus tėvai suteikė po šešis kartus. Populiariausių vardų penketuką užbaigia Luknė, Gabrielė ir Kotryna.
O štai populiariausių Kėdainių rajono berniukų vardų penketukas atitinka Lietuvos skelbiamą populiariausių vardų statistiką. Šie vardai išsirikiavo taip: Benas, Markas, Kajus, Matas ir Lukas“, – išvardija pašnekovė.
Metus užbaigė Mykolai
„Registruodami paskutiniųjų metų gimimus, pastebėjome įdomų sutapimą, jog 2021 m. paskutinis registruotas gimimas buvo Mykolo vardu. 2022 m. registruotas paskutinis gimimas taip pat buvo Mykolo vardu“, – nustebina Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja.
Išradingumo nestinga
Kasmet išrenkami ir patys rečiausi vaikų vardai. Praėjusiais metais tarp mergaičių tai buvo: Emerita, Erilė, Klėja, Serafima, Dineira, Alaja, Ojūna ir Zimal. Iš berniukų vardų rečiausiais tapo šie: Karatas, Haronas, Džeikobas, Itanas, Naelis, Bjornas ir Aranas.
„Kėdainių tėveliai išradingi. Būna, jog ateina su tokiais vardais, kad mes vien išgirdusios vardą jo į sistemą iš karto neparašome – pasižiūrime, kas prašyme parašyta, nes vardai būna itin neįprasti, – sako G. Petrauskienė. – Šį mėnesį užregistravome vardą, kuris greičiausiai pateks į Lietuvos retų vardų sąrašą. Tai – Edvilkas.
Prieš kelias dienas užregistravome berniuko vardą Leo. Leidome tokį vardą, nes Lietuvos pilietybę turintis tėtis yra ne Lietuvos tautybės.
Toliau tęsiant apie retus vardus, šiemet jau registravome berniuko vardą Noelis, mergaitės – Meilė. Nors šie vardai nėra negirdėti, bet jie suteikiami retai. Ko gero, jų bus tik po vieną per metus. Dar iš retai registruojamų vardų galėčiau paminėti tokius: Saulėja, Otilija, Hubertas, Elajus.“
Ar įkvepia šventės?
Per įsimintinas ar šventines dienas gimę vaikai, kartkartėmis išsyk pašnabžda tėvams ir savąjį vardą. „Žinau mergaitę, kuri gimė Sausio 13-ąją, todėl tėvai ją pavadino Laisve. Ar pastebite tendenciją, kai vaiko vardą nulemia ypatinga diena, kurią jis gimė?“ – teiraujuosi.
„Pasitaiko, bet tai nėra dažni atvejai, – sako G. Petrauskienė. – Tikrai ne visi birželio 24-ąją gimę vaikai pavadinami Jonais ar Jonėmis. Būna, bet nėra tendencinga. Tiesa, galėčiau išskirti Liepos 6-ąją – Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną. Šią šventinę datą gimusiems berniukams tėvai ne taip jau retai parenka būtent Mindaugo vardą.“
Galima persigalvoti
Išrinkti atžalai vardą – nemenkas galvosūkis, priverčiantis tėvus ilgai dvejoti, o kartais netgi ir persigalvoti.
„Būna, kad ateina tėvai su dviem vardais ir nežino, kurį pasirinkti. Tada mūsų klausia, kuris vardas mažiau populiarus, kad nebūtų klasėje penki vaikai tokiu pačiu vardu.
Su tėveliais padiskutuojame, bet, žinoma, niekada neskatiname rinktis vieną ar kitą vardą – tai turi nuspręsti patys tėvai. Mes jiems tik suteikiame konsultaciją, pasakome, kuris vardas retesnis, kuris dažnesnis, pažiūrime vardų reikšmę. Tada tėvams lengviau apsispręsti. Pasitaiko, kad po mėnesio ateina ir pakeičia vardą, bet tokių atvejų Kėdainiuose labai mažai, – pabrėžia G. Petrauskienė. – Iki trijų mėnesių tėveliai gali persigalvoti ir pakeisti atžalos vardą paprastai – pakanka kreiptis į Civilinės metrikacijos įstaigą. Jei vardą norima keisti praėjus trim mėnesiams, tada taip pat kreipiamasi į mus ir mes siunčiame bylą į Teisingumo ministeriją. Taip pat tėveliai dar turi pateikti motyvuotą prašymą, kodėl nusprendė pakeisti vaikučio vardą.“
Dvigubas vardas
Viešojoje erdvėje kartkartėmis vis išgirstame jaunuolius prisistatant dviem vardais. Pavyzdžiui, garsioji atlikėja Monika Marija ar žinoma dirigentė Mirga Gražinytė-Tyla, sūnų pavadinusi Jokūbu Motiejumi. G. Petrauskienės teiraujuosi, ar Kėdainiuose populiaru atžalą pavadinti dviem vardais?
„Dažniausiai du vardai kūdikiui suteikiami, kai į apskaitą įtraukinėjame užsienyje gimusius vaikus. Galbūt ten įprasta duoti du vardus, o gal du vardai suteikiami dėl to, kad vaiko tėvai yra skirtingų valstybių piliečiai, todėl abu duoda po savo šalies vardą, – svarsto G. Petrauskienė. – Lietuvoje gimusiems kūdikiams dvigubas vardas suteikiamas labai retai.“
Tėčio dovana
Gana retą, itin lietuvišką ir nuostabiai skambų Gaivos vardą turi ir pati pašnekovė. Tad naudodamasi proga skubu pasmalsauti, kas šį vardą jai išrinko.
„Mama sakė, kad tokio vardo norėjo tėtis, – pasakoja G. Petrauskienė. – Mama negalėjo tėčio perkalbėti, taigi tokį vardą ir davė. Gaila, neišsiaiškinau, kur tėtis išgirdo šį vardą.“
Pašnekovė atskleidžia, jog savo išskirtinį vardą kaip ypatingą dovaną vertinti ir juo didžiuotis pradėjo tik suaugusi.
„Pastebiu, kad mane būtent dėl išskirtinio vardo žmonės labiau prisimena. Vis tik mokyklos, studijų metais man tas vardas labai nepatiko, nes sulaukdavau visokių pravardžių. Sakydavo, Gaiva – tai kompotas, vėliau, kai studijavau, ir kokakola pavadindavo – visaip, – prisiminusi šypteli. – O dabar būna, kad paklausia, kaip kirčiuoti: Gaivà ar Gáiva. Sakau, kad Gáiva, nes gaivà ir yra kompotas, o Gáiva – vardas.“
Ne tik Gaiva, bet ir Gaivas
G. Petrauskienė, peržvelgusi duomenis, nustebino, jog per daugiau nei du dešimtmečius jos bendravardė Lietuvoje registruota tik viena!
„Lietuvos Respublikos gyventojų registro duomenys rodo, kad nuo 1999 iki 2022 metų užregistruota tik viena mergaitė Gaiva – 2004 metais. Aš tokio vardo mūsų skyriuje taip pat dar neregistravau, – sako pašnekovė. – Bet Kėdainiuose nesu vienintelė Gaiva. Dvi bendravardes tikrai žinau. Be to, esu Lietuvos Gaivų feisbuko grupėje. Taigi matau, kad moterų tokiu vardu šalyje išties nemažai.
Savo vardą pastebiu ir kitokiuose amplua: Gaivė, Gaivilė, Gaivenė, vyriškas variantas – Gaivys. Kartą buvo atėjęs interesantas, kurio vardas Gaivas. Jis apie 50 metų amžiaus. Taigi šis vardas populiaresnis buvo 1960–1970 metais.“
Trys atžalos
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos ir archyvo skyriaus vedėja G. Petrauskienė turi tris vaikus, tad išties maga sužinoti, kokius vardus ji su vyru išrinko savo atžaloms.
„1993 m. gimusią dukrą pavadinome Gabriele. Šis vardas populiarus iki šiol. 1997-aisiais gimusi dukra – Olivija. Tai pakankamai retas vardas Lietuvoje. 2012 m. sulaukėme sūnaus Vainius. Darželyje ir mokykloje jis vienintelis buvo tokiu vardu“, – pasidalina G. Petrauskienė.