Rezultatyvi bemiegė naktis
Eiridas pasakojo, kad vieną eilinį savaitgalį jis nusprendė vykti žvejoti. Žvejybai pasirinko netoli Kėdainių esantį tvenkinį.
„Atvykus prie tvenkinio, smarkiai lijo, liaudiškai tariant, dangus maišėsi su žeme, tad teko laukti, kol aprims.
Aprimus orams, stengiausi kuo greičiau užmesti meškeres ir pradėti savo žūklės sesiją, nes stebėdamas oro sąlygas mačiau, jog ateina dar viena audra.
Pradėjus žvejybą, kaip ir buvo tikėtasi, užėjo audra, pradėjo žaibuoti, žvejybai oro sąlygos tikrai buvo sudėtingos. Per audrą stebėjau vandens telkinį, pasirodė žuvies aktyvumo požymiai – o tai suteikė vilties“, – pasakojo karpininkas.
Trys įspūdingi karpiai
Vidurnaktį audra baigėsi ir, po jos praėjus valandai. maždaug apie pirmą valandą nakties, pasirodė pirmasis kibimas – žvejys žuvį ištraukė į krantą.
„Karpis svėrė 8 kilogramus, buvo labai piktas, teko paplušėti, kol prisitraukiau prie vadinamojo grėbšto.
Ištraukus pirmąjį karpį, toliau kelias valandas buvo tyku, ramu – žuvys man leido pamiegoti.
Paryčiais, apie 4 valandą, sujudėjo ta pati meškerė, su kuria jau buvau ištraukęs karpį. Šis laimikis buvo kur kas didesnis – 13 kilogramų sveriantis žvynuotasis karpis. Sugautus karpius įdėjau į laikymo maišą, kad ryte pasidaryčiau gražias nuotraukas.
Užsimečiau ir vėl meškerę ir, nepraėjus nė 5 minutėms einant palapinės link, vėl tos pačios meškerės signalizatorius signalizuoją kibimą.
Nustebau, su paskutiniuoju trečiuoju karpiu, kova vyko trumpiausiai – apie 5 minutes. Prisitraukęs prie kranto pamačiau, jog tai ne ką mažesnis karpis – 11.600 sverianti žuvis“, – vienos įspūdingiausių savo žvejybų akimirkas prisiminė Eiridas.
Reikėtų priminti, jog žvejys visus trofėjus paleidžia.
Kaip ir visas žuvis, taip ir šias jis paleido ten, kur pagavo, prieš tai pasidaręs gražias nuotraukas.