Anot istorijos šaltinių, Aleksotas įsikūrė 1408 m. Vytauto privilegija Kaunui dovanotoje Kauno girioje. Manoma, kad ant Aleksoto kalvos buvo alkas, kurio šventąją ugnį prižiūrėjusi legendinė Milda, kunigaikščio Dangeručio duktė. XVII a. prie Aleksoto tilto jau buvo atskirų gyvenamųjų namų.
1791 m. Kauno plane Aleksotas vadinamas priemiesčiu. Po 1795 m. Aleksotas drauge su Užnemune atiteko Prūsijai, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, nuo 1815 m. – Lenkijos karalystei. 1919 m. senoji Aleksoto dalis (54 ha) buvo prijungta prie Kauno, o 1931 m. prijungta ir likusioji gyvenvietės dalis (573 ha). 1923 m. Kauno miesto ribose buvo 4154 Aleksoto gyventojai.
Dabar Aleksoto seniūnija skaičiuoja apie 20 000 aleksotiškių, tai sudaro 6,4 proc. Kauno miesto gyventojų.
Snūduriuojantis mikrorajonas pamėgtas naujakurių
Dar visai neseniai Aleksotas buvo primirštas, snūduriuojantis Kauno mikrorajonas. Tačiau dabar jis – viena iš sparčiausiai augančių miesto teritorijų, ypač pamėgta naujakurių. Aleksote kyla modernūs gyvenamieji namai, kuriamos naujos žaliosios erdvės, pramogų ir laisvalaikio zonos, tvarkomos gatvės. Aleksotiškiai ypač džiaugiasi ir sutvarkytais pėsčiųjų bei dviračių takais.
Aleksoto seniūnija yra suskirstyta į penkias seniūnaitijas: Aleksoto, Birutės, Kazliškių, Fredos ir Marvelės. Pagrindinė Aleksoto mikrorajono gatvė yra Veiverių. Šalia jos išsidėstę žymieji Aleksoto objektai.
Pasimatymų vieta
Važiuojant nuo miesto centro per Vytauto Didžiojo tiltą ir pakėlus akis į viršų, galima pamatyti bene žymiausią Kauno apžvalgos aikštelę. Į šalia Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos rūmų esančią aikštelę mėgsta pakilti tiek patys kauniečiai, tiek į miestą atvykę svečiai. Neretai čia įvyksta pirmas porų pasimatymas, kavos pertraukėlė ar romantiška vakarienė.
Visai greta apžvalgos aikštelės puikuojasi ir Aleksoto funikulierius. Keltuvas – vienas iš seniausių veikiančių virvinių bėginių keltuvų Europoje, o Kaunas – vienintelis miestas Baltijos šalyse, kur galima naudotis šia unikalia transporto priemone.
Funikulierius pastatytas 1935 m. gruodžio 5 d. Kelio ilgis 132,9 metrai, pasvirimo kampas 18 laipsnių. Tai vienkelis keltuvas su dviem vagonais, prasilenkiančiais kelio viduryje. Funikulierius puikuojasi ir išlikusia autentiška, jau 70 metų veikiančia traukos įranga, autentiškais mediniais prieškario vagonėliais, galinčiais vežti iki 25 keleivių, mediniais suoleliais ir stotelių pastatais.
Tiesa, dėl šalyje įvesto karantino režimo Aleksoto funikulierius laikinai neveikia.
Aleksoto turgus
Keliaujant toliau, Veiverių gatvėje, yra ir žymusis Aleksoto turgus. Beveik šimtmetį gyvuojantis turgus dažnam kauniečiui tapęs ne tik dar vienu miesto simboliu, bet ir neatsiejama savaitgalių dalimi. Nemažai miestiečių juokauja – žymiajame turguje galima rasti visko, ko tik širdis geidžia.
„Šilainiuose dingus kokiam nors daiktui, jį netikėtai atrandi Aleksoto turguje“, – paklausus, be ko neįsivaizduoja Aleksoto, šmaikštavo kauniečiai.
Vis dėlto, kol vieni džiaugiasi galimybe apsipirkti nuo maisto produktų iki automobilių detalių ir įvairių rakandų, kitiems ši vieta kelia susierzinimą dėl laisvadieniais čia nutįstančių automobilių spūsčių, sunkiai pravažiuojamų aplinkinių gatvelių.
Išskirtinis aerodromas
Visai netoli turgaus dar vienas mikrorajono simbolis – Aleksoto aerodromas, seniausias veikiantis aerodromas Lietuvoje ir vienas seniausių Rytų Europoje, įkurtas 1915 m. Atkūrus nepriklausomybę aerodrome įsikūrė sportinės aviacijos organizacijos, o 1993 m. jam suteiktas S. Dariaus ir S. Girėno vardas.
Dabar senajame oro uoste vyksta įvairios aviacijos šventės, kasmet liepos mėnesį minima „Lituanicos“ skrydžio data. Čia įsikūrę motoskraidyklių, aviamodeliuotojų klubai, nutūpia per Europą skrendantys turistiniai lėktuvai.
Kaip išskirtį Aleksoto bruožą kauniečiai įvardija ir šalia aerodromo įsikūrusį Kauno aeroklubą – akrobatinio skraidymo sporto organizaciją, kurioje veikia pilotų mokykla, čia pat įsikūręs ir Lietuvos aviacijos muziejus.
Mėsos kombinato aura
Vyresni kauniečiai vis dar mena Aleksote tvyrojusį mėsos kvapą. „Dešrelių miestelis, rajonas Aleksotas, tai vienintelis Kaune rajonas, kur namai išdygo tik dėka mėsos kombinato, – prisiminimais dalijosi kauniečiai. – Ten buvo įžymusis mėsos kombinatas ir mėsą kombinuodavo.“
Dar maždaug prieš tris dešimtmečius ši Aleksoto teritorija miestiečių buvo vadinama mėsos rojumi. Mėsa ir iš jos pagaminti delikatesai buvo tapę nelegalių pajamų šaltiniu, šimtams kauniečių sukrovusiu didžiulius turtus. Per praardytą kombinato tvorą išneštos, o vėliau ir pardavinėjamos mėsos dėka Aleksote iškilo ištisi individualių namų kvartalai.
Akcinė bendrovė „Maistas“ buvo viena reikšmingiausių, žinomiausių, ekonomiškai pajėgiausių ir finansiškai turtingiausių įmonių prieškario Lietuvoje. Prasidėjus okupacijai, 1940 m. bendrovė buvo nacionalizuota ir pervadinta į Kauno mėsos kombinatą. Kitados buvusi viena iš Lietuvos Respublikos atpažinimo ženklų užsienyje, 1996 m. įmonė bankrutavo, o 2003 m. buvo likviduota.
Magiška gamta
Aleksoto mikrorajonas neįsivaizduojamas ir be dar vieno pasididžiavimo – Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo.
Sodas iškilmingai pašventintas dar 1923 metų liepos 8-ąją, o tuometinis Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis padėjo kertinį akmenį pirmajai oranžerijai. Vieta botanikos sodui buvo parinkta buvusio Aukštosios Fredos dvaro teritorijoje, kur prieš porą metų jau buvo įsikūrusi žemesnioji sodininkystės-daržininkystės mokykla, ilgainiui įkurtas sodas tapo visos Lietuvos botanikos mokslų centru.
Botanikos sodo populiarumas neblėsta ir šiandien, kauniečiai ir miesto svečiai čia traukia pasigrožėti visais metų laikais žydinčiais augalų žiedais, susipažinti su unikaliomis kolekcijomis ar pajusti Aukštosios Fredos dvaro dvasią.
Įstabiame gamtos kampelyje jaunavedžiai noriai organizuoja tuoktuvių ceremonijas, sode nuolat rengiamos fotosesijos ir ekskursijos.