Visko iškart sutvarkyti nepavyks
Kauno architektų namuose trečiadienio popietę susirinkę architektai pirmininkaujant Nerijui Stanioniui susipažino su Savanorių pr. 375, buvusio Kalniečių prekybos centro vietoje, planuojamu statyti prekybos ir administracinės paskirties pastato projektu. Šį „Vakarų Baltijos korporacijos“ užsakymu parengė „Nebrau“ studijos architektai Lukas Tarnauskas bei Rytis Račiūnas, stoję ginti savo darbo prieš KAUET.
Projekto autorių teigimu, pagal istorinį šios Kalniečių mikrorajono vietos kontekstą, prekybos centro vietoje buvo seniai numatytas didelio mastelio komercinės paskirties pastatas. Dviem etapais 1978-1988 m. realizuotas masyvus Eugenijaus Miliūno tą planą išpildė, nors gana greit prekybos centras pasirodė esąs toks netikęs atgimusios Lietuvos pirkėjo ir pardavėjo poreikiams, kad buvo pasmerktas ištuštėti.
Pagrindinės minties, pastebėjo L. Tarnauskas, būta tos, kad statinys yra tarsi miesto kvartalas su skirtingų lygių perėjimais. E. Miliūno projektuotas objektas turi aiškią ašį – pagrindinį pasažą, kurio tąsa buvo kitos erdvės.
Atgavus nepriklausomybę, prekybos centras buvo padalintas ir abi pusės atskirtos. Tolėliau, prie Kalniečių turgaus stovinčios pastato dalies perspektyvos, anot L. Tarnausko, liūdnos: „Likusios dalies savininkų yra gal 10, tarp jų ir savivaldybė. Siūlėme užsakovams įsigyti ir įgyvendinti projektą vienu ypu, tačiau tolesnės dalies situacija nelengva.“
Įsikurs parduotuvės ir biurai
„Pastatas atėjo su tam tikra užsakovo užduotimi. Norėjo, kad būtų funkcionalus, atitinkantis šiuolaikinius poreikius. Vedamoji paskirtis – maisto prekių parduotuvė ir smulkūs nuomojami komercinės paskirties plotai, maitinimo įstaigos, taip pat administracinės paskirties patalpos“, – pasakojo L. Tarnauskas.
Pirmame aukšte turi būti prekybos centras, kurio minimalus aukštis – 6,9 m, o visos smulkios paslaugų ir prekybos vietos turės atskirus įėjimus. Architektai manė galėsiantys pritaikyti esantį pastatą, tačiau pamatė, kad tai padaryti sunku.
„O jeigu sunaikinsime dalinai, nebeliks pirminio vaizdo, kurio ir dabar nėra. Nuspręsta iš esmės statinį pakeisti“, – samprotavo vienas projekto autorių. Tiesa, atsižvelgdami į pirminę praeinamo pastato idėją, architektai nusprendė viduje formuoti praėjimą pietų-šiaurės kryptimi, nors šis elementas, anot KAUET narių, nepakankamai išvystytas.
Prie Savanorių prospekto ir P. Lukšio gatvės sankryžos projektuojamas šešių aukštų tūris. Zona aplink aukštesnę pastato dalį antrame aukšte – rekreacinė, kiti trys aukštai – įprasto išplanavimo administracinės patalpos, kurių vidurinėje dalyje suprojektuoti sanitariniai mazgai, laiptinės, o išorėje – biurai su langais. Šeštame aukšte numatoma įrengti statinio aptarnavimo patalpas, ant stogo – nuomojamą plotą šventėms su vaizdu į Savanorių prospektą.
Prekybos centro sklypo plotas siekia 9 tūkst. kv. m, jis ypatingas tuo, kad yra apie pusantro metro žemiau gatvės lygio – dėl to ir dabartinis statinys tarsi įleistas gilyn. Šio bruožo nebeliks – sklypą norima pakelti ir, L. Tarnausko žodžiais, eksponuoti naują pastatą Savanorių prospekto lygyje. Bendras objekto plotas turėtų būti ne daugiau kaip 7 tūkst. kv. m.
Urbanistiniu požiūriu problemų nesprendžia
Komentuodami objekto poziciją sklype, „Nebrau“ architektai dėstė nusibraižę schemą nuo Muravos iki Birželio 23-osios gatvių sankryžų ir nagrinėję tą Savanorių prospekto pusę, kurioje projektuojamas statinys.
„Mums rūpėjo užstatymo linija, tūrinė kompozicija. Pasidarė akivaizdu, kad aiškios linijos kaip kitoje gatvės pusėje nėra, ji padrika. Ties prekybos centro sankryža, ten, kur stovi Kauno rajono savivaldybės pastatas, erdvė yra atviresnė. (…) Paėmėme savivaldybės ir ligoninės liniją ir atitraukėme statinį nuo Savanorių prospekto bei pritraukėme arčiau P. Lukšio gatvės“, – objekto pastūmimą, kuris iš KAUET sulaukė nemažai kritikos, argumentavo L. Tarnauskas.
Architektų tarybos ekspertai pripažino, kad projektuojamas objektas estetiškai nepriekaištingas, jeigu būtų kitoje vietoje. Siūlyta paslinkti prekybos centrą arčiau Savanorių prospekto, sugalvoti kitą konceptą, mat dabar statinys užspaustas.
KAUET iš esmės nepritarė atitraukimui tolyn, pasak Kauno architektų, negalima teisintis tuo, kad gatvės užstatymo linija padrika – statant naują objektą yra proga imtis tą liniją tvarkyti, formuoti užstatymą. Palinkėta „Nebrau“ daryti didesnę įtaką užsakovui, taip pat būtinai numatyti reklamos vietas, mat nevaldomai iškerojusios reklamos „nužudytų“ prekybos centro tūrį.
Gyventojams – automobilių aikštelės panorama
Naujajam statiniui numatytos 185 automobilių stovėjimo vietos, 67 priešais prekybos centrą ir 118 ant stogo, kur patekti galima bus per rampą vakarinėje dalyje.
Asta Kiaunienė teiravosi, kodėl prioritetu pasirinktas šiuo atveju dominuojantis parkavimas ant stogo, mat privalumas yra pastato nuleidimas 1,5 m žemiau gatvės lygio – dėl to atrodytų logiška projektuoti parkavimą po pastatu. Beje, strėles laidė KAUET, aikštelė ant stogo taip pat kainuoja pinigus, kadangi reikia sustiprinti didžiulio ploto konstrukciją, o vidus esą pasidaro baisus – kolonų miškas.
Kaip tvirtino L. Tarnauskas, buvo minčių daryti požeminę ar pusiau požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau reikia išlaikyti tam tikrus atstumus, įrengti vėdinimo infrastruktūrą ir visa kita.
„Jeigu būtume palikę atvirą, garsai, aidai nieko gero nežadėtų aplinkinėms teritorijoms. Uždarius parkavimą, pastatas pasidarytų neatsiperkantis – per didelė investicija. Pabandėme išnaudoti tai, kas dažniausia neišnaudojama – stogo plotą“, – pasak „Nebrau“ architekto, paskaičiuota ir galiausiai nuspręsta, kad stogo aikštelė yra ekonomiškai racionaliausias variantas.
Nors A. Kiaunienė pagyrė pastato estetiką, atkreipė dėmesį į pastato „nedraugiškumą“ greta gyvenantiems žmonėms, kurie ir turėtų būti pagrindiniai lankytojai.
„Anksčiau pagrindinis žmonių srautas iš tikro ėjo šalia įvažiavimo rampos (vakarinėje dalyje – „Kas vyksta Kaune“). Mano manymu, visada buvo didžiausias nesuprantamas dalykas, kaip pagrindiniame fasade yra toks sprendinys. Rampa ir dabar lieka šioje vietoje. Gyvenamųjų namų pagrindinis fasadas bus stovėjimo aikštelė“, – dėstė architektė, pridėjusi, kad viskas tarsi užsakovo ir Savanorių prospektu tik pravažiuojančiųjų naudai, o gyventojams – vaizdas į ūkinę dalį.
L. Tarnauskas gynėsi, kad ten, kur baigiasi pastatas ir aikštelė, stengtasi bent jau artimoje aplinkoje padaryti šiokią tokią buferinę zoną. Atimti dabar ant stogo projektuojamas vietas esą būtų sudėtinga – reikėtų mažinti objekto tūrį, kas bendrame kontekste nebūtų gerai.
Kas lankysis „rekonstruotame“ centre?
Kadangi vietiniai kauniečiai didelio komercinio judesio, Loretos Janušaitienės svarstymu, nesudaro – tai parodė Savanorių prospekto „Lidl“ ir „Rimi“, pritraukiantys tranzitinį klientą – naujasis prekybos centras „vogs“ pirkėjus iš Vitebsko turgaus ir „Iki“, kurie atslinks prie užpakalinės pastato dalies. Todėl siūlyta esmingai permąstyti automobilių ir pėsčiųjų srautus.
„Dėl E. Miliūno situacija sudėtinga. Naikinti tą pastatą architektūrine prasme siaubingas dalykas, tačiau jis buvo toks komplikuotas funkciniu nepataikymu, netikęs panaudojimo požiūriu, kad pats save nužudė“, – kalbėjo L. Janušaitienė.
KAUET taip pat kilo klausimas, ar šį projektą iš architektūrinės pusės galima vadinti rekonstrukcija. „Klausimas ne teisininkui, o architektui. Ką paliekate iš autentiškos E. Miliūno architektūros, kad vadinate šį dalyką rekonstrukcija? Turbūt, apsimoka taip vadinti?“ – teiravosi svečio teisėmis pristatyme dalyvavęs Audrys Karalius.
L. Tarnauskas replikavo, kad įstatymiškai tai išties rekonstrukcija, o jeigu jau pastatas naikinamas pastatą, jokio skirtumo, kiek jo paliekama.
Darbai pajudėjo pavasarį
Kaip „Kas vyksta Kaune“ anksčiau nurodė vienvaldės perstatomos pastato dalies savininkės, bendrovės „Vakarų Baltijos korporacija“ vadovas Aurimas Bičiūnas, kovo pabaigoje įsisiūbavę griovimo darbai susiję su bankrutuojančios įmonės įsipareigojimų vykdymu Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai.
Tuomet griauta tik savavališkai „prilipdyta“ pastato dalis, ne visas merdintis prekybos centras. „Yra daug klausimų, kuriuos reikia išspręsti, o dabar dėl karantino viskas sustoję. Pakankamai sudėtinga per nuotolį dirbti su architektais, tai labiau turėtų būti gyvas bendravimas. Pasibaigus karantinui, prekybos centro klausimą galbūt pradėsime judinti aktyviau“, – prieš kelis mėnesius sakė A. Bičiūnas.
Vienas dalykų, kuriuos reikėjo aptarti ir nuspręsti, pažymėjo jis – ar įmanoma iš esamo konstruktyvo kažką perdaryti, rekonstruoti. „Jeigu architektai pasakys, kad tai nėra tikslingai ir nelabai įmanoma, lieka griovimo variantas. Svarstome visas versijas“, – teigė „Vakarų Baltijos korporacijos“ vadovas. Dabar jau akivaizdu, kad nutarta Kalniečių prekybos centrą sulyginti su žeme.
Įsigijo patyrę prekybos centrų valdytojai
Viešai prieinamais duomenimis, „Vakarų Baltijos korporacijos“ direktorius A. Bičiūnas taip pat vadovauja komercinio nekilnojamojo turto nuoma besiverčiančiam „Domus centrui“ bei keturioms atskiroms „Westerwijk“ vardu Lietuvoje registruotoms bendrovėms, kurių 2018-ųjų pardavimo pajamos, remiantis rekvizitai.lt, siekia nuo 500 tūkst. iki 3 mln. eurų.
Oficialiame „Westerwijk“ internetiniame puslapyje nurodoma, kad tai yra „olandų privataus kapitalo fondo įmonių grupė, orientuota į komercinės paskirties turto vystymą didžiuosiuose Lietuvos miestuose“. Šį apibūdinimą grindžia pateikiamas valdomų objektų sąrašas: „Domus galerija“ ir dar du prekybos centrai Vilniuje, „BIG Klaipėda“ uostamiestyje bei „Molas“ Kaune.
Eigulių seniūnas Ovidijus Adomaitis „Kas vyksta Kaune“ 2019-ųjų pabaigoje pasakojo, kad apleistas prekybos centras anksčiau priklausė trims savininkams, tarp kurių buvo ir Klaipėdos bendrovė. Dviem bendraturčiams subankrutavus, „Vakarų Baltijos korporacija“ ėmėsi iniciatyvos ir įsigijo pastatą – Elektroninių varžytynių ir aukcionų portalo duomenimis, už jį paklota virš 1,8 mln. eurų.
Įpūsti komercinės gyvybės nepavyko
Pagal žinomo Kauno architekto E. Miliūno projektą 1988 m. pastatytas postmodernistinis Kalniečių prekybos centras laikytas vienu didžiausių tokio tipo objektų Baltijos šalyse. Kaip KTU Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro (AUTC) puslapyje rašo architektūros mokslų daktaras Martynas Mankus, Savanorių prospekto ir P. Lukšio gatvės sankryžoje iškilęs statinys buvo tarsi vartai į Kalniečių mikrorajoną.
„Porėta“ komplekso struktūra leido praeiti kiaurai keliomis kryptimis. Pastatas interpretuotas kaip nedidelis mikro-miestas su vidiniu pasažu, eile įėjimų, daugybe vidinių lygių perkritimų ir laiptų. (…) Objektas atrodė pakankamai neįprastas ir jį pabaigus neretai kritikuotas: dėl daugybės peraukštėjimų, į taros supirkimo punktą vedančių monumentalių lauko laiptų, orientaciją sunkinančių veidrodinių paviršių“, – vertina M. Mankus.
2008 m. renovavus abu prekybos centro aukštus, čia turėjo sugrįžti prekybinis šurmulys, o didesnę patalpų dalį valdžiusios bendrovės „Vicus“ direktorius Saulius Jakelaitis dalijosi ambicijomis statinį pertvarkyti iš esmės, tačiau verslas pamažu traukėsi, o vaizdas darėsi vis liūdnesnis. 2019-ųjų pabaigos Rekvizitai.lt duomenimis, „Vicus“ ir „VKK Investicija“ buvo bankrutavusios su tūkstantinėmis skolomis „Sodrai“.
Verta paminėti – kauniečiai praėjusį pavasarį įvardijo Kalniečių prekybos centrą vienu miesto objektų, kuriuos labiausiai norėtų paleisti į orą su trenksmu. Visą sąrašą rasite čia.