Kaunas auga jau ir tiesiogine prasme
Rekonstrukcijos metu paaukštės vienas iš trijų šiuo metu Vienybės aikštėje rekonstruojamų buvusio „Pramprojekto“ pastatų. Nukritus statybų širmoms pasimatė, kad visa galva, tiksliau – vienu aukštu, lyginant su pirmuoju, – ūgtelėjo antrojo statybų etapo metu Valančiaus gatvelės prieigose pastatytas naujas senamiesčio apartamentų gyvenamasis pastatas. Beveik pusantro aukšto didesniu statiniu, nei aplink stovintys namai, išsiskiria ir netoliese jo – siauroje Kumelių gatvėje iškilęs to paties architekto Gintauto Natkevičius projektuotas naujos statybos daugiabutis.
Kad naujai Kaune statomiems ar rekonstruojamiems pastatams būdinga aukštėjimo tendencija, rodo ir dar vienas projektas. Ąžuolyno parko prieigose šalia Lietuvos sporto universiteto Ąžuolyno sporto centro teritorijoje vietoje teniso kortų statomas naujas pastatas taip pat bus jau ne dviejų aukštų, kaip šalia daugiau kaip dešimtmetį veikiantis sveikatingumo klubas, bet – trijų.
Tačiau Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius šios tendencijos nelinkęs dramatizuoti. „Gyvename mieste – ne kaime“, – sako jis. O norintiems plačių vaizdų už horizonto, jis pataria būsto pasiieškoti užmiestyje.
Visi stato pagal suderintus projektus
Vienybės aikštėje verslo centrą „BLC“ vystančios bendrovės „Urban Inventors“ generalinis direktorius Lionginas Šepetys sako, kad rekonstrukcijos projektas vykdomas pagal visus suderintus statybos leidimus. Jis pripažino, kad vienas iš trijų rekonstruojamų buvusio „Pramprojekto“ pastatų taps aukštesni. „Didysis pastatas buvo 11 aukštų su viršuje esančiomis papildomomis techninėmis patalpomis, kurių sąskaita įrengiami du aukštai ir šis pastatas tampa 13-os aukštų, o jo aukštis išlieka nepakitęs. Išilgai aikštės esančio pastato cokolinis aukštas yra pagilintas drauge su aikštės įgilinimu šioje vietoje, suplanuota, kad čia įsikurs matinimo įstaigos ir parduotuvėlės. Pats pastatas tapo vienu aukštu aukštesnis, o ant stogo atsiras vadinamas antaukštis, kuriame bus įrengtos poilsio ir vasaros sodo terasos“, – sakė L. Šepetys.
Kad antrojo Kauno senamiesčio apartamentų etapo projektas – ne tik aukštesnis, bet ir daug drąsesnis, nei pirmasis, prisipažįsta ir Kauno senamiesčio apartamentų vystytojo bendrovės „Citus“ komunikacijos vadovas Rytas Stalnionis. „Tačiau jie ir nebuvo numatyti vienodi, – portalui „Kas vyksta Kaune“ sakė jis. – Dėl nestandartinės pastato architektūros jis ir vizualiai atrodo aukštesnis už pirmojo etapo namą, nes pastarojo stogas yra šlaitinis, naujojo – karpyto, lyg spygliuoto ir aukštyn šaunančio profilio“.
Antrąjį pastatą projektavo bene žinomiausias Kauno architektas Gintautas Natkevičius, pirmąjį – architektas Rytis Vieštautas. „Citus“ komentaruose teigiama, kad „namas buvo suprojektuotas ir statomas laikantis senamiesčio posesijų perimetrinio užstatymo Šv. Gertrūdos ir M. Valančiaus gatvių atžvilgiu, tūris ir aukštis derinti prie kitų šios teritorijos pastatų“. „Žiūrint detaliau, statomo namo aukštis – toks pats, kaip greta esančio pastato Šv. Gertrūdos g. 51 artimesnės dalies. Ties Šv. Gertrūdos ir Kumelių gatvių kampu (Šv. Gertrūdos g. 51) esanti pastato dalis yra aukštesnė už statomą Kauno senamiesčio apartamentų antrojo etapo pastatą. Aukštesnių pastatų yra ir tolimesnėje (už Kumelių g.) Šv. Gertrūdos g. išklotinėje, ir aplinkiniuose kvartaluose“, – įsitikinęs R. Stalnionis.
Vyriausiasi architektas problemos neįžvelgia
Kauno savivaldybės Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo N. Valatkevičiaus įsitikinimu, vieną iš Vienybės aikštėje vystomų BLC verslo centro pastatų rekonstruoti į papildomus du aukštus leido ten buvusios techninės konstrukcijos. Dėl antrojo aukštėjimo, jis nemano, kad iš esmės tas pokytis yra labai reikšmingas. „Jei žmonės nori plačių panoramų, reikia važiuoti į užmiestį. Miesto užstatymas pastatais yra vienas iš pagrindinių miesto bruožų“, – sakė N. Valatkevičius.
Kauno senamiesčio apartamentų projektą, tiek pirmąjį kvartalą, tiek šiuo metu baigiamą antrąjį, N. Valatkevičius buvo linkęs įvardinti, kaip trijų aukštų su mansardomis pastatų kvartalą. Tačiau užfiksuotose nuotraukose ir pastato vizualizacijose naujasis statinys labiau primena keturių aukštų namą, o ne triaukštį namą su įrengtomis palėpėmis. Pasak N. Valatkevičiaus šis pastatas dar nėra priduotas oficialioms institucijoms, todėl radus nukrypimų nuo projekto, statytojai bent teoriškai turėtų juos ištaisyti.
Dramos miesto vyriausiasis architektas neįžvelgia ir naujai statomo vieno iš Ąžuolyno sporto centro pastatų aukščio didėjime. „Šis statinys geriau derės bendrame vaizde su Lietuvos sporto universiteto centrinių rūmų pastatu“, – įsitikinęs N. Valatkevičius. Dėl pastato Kumelių gatvėje vyriausiasis miesto architektas buvo linkęs susilaikyti nuo komentarų. „Manau, kodėl šis projektas toks, o ne kitoks, reiktų klausti paties autoriaus Gintauto Natkevičiaus“, – sakė N. Valatkevičius.
Visiems projektų kritikams ir nepatenkintiems naujai statomais ar rekonstruojamais pastatais, N. Valatkevičius palinkėjo domėtis projektiniais pasiūlymais ir teikti pastabas viešuose svarstymuose. „Savivaldybės rūpestis, kad statybos vyktų pagal įstatymus, būtų statoma pagal patvirtintus miesto detaliuosius planus, o statytojai laikytųsi projektuose suderintų nuostatų. Kaip atrodo pastatai, kas gražu, o kas ne – sprendžia projekto architektas ir užsakovas, keista būtų, jei savivaldybės atstovai pradėtų perbraižinėti kitų autorių parengtus projektus“, – sakė N. Valatkevičius.