Paramai – 400 tūkst. eurų
„Per šešerius metus drauge su veikliais kauniečiais apvalėme miesto centrą nuo byrančio tinko ir aptriušusių fasadų. Darbininkų pastoliai pasiekė ir atokesnius mikrorajonus. Matome akivaizdžius pokyčius – išgražėjusį miestą, akį traukiančius dailius pastatus, kurių kasmet vis daugėja. Paveldotvarkos programa duoda akivaizdų rezultatą, o miesto indėlis čia tikrai pasiteisina.
Karantinas sujaukė daugelį planų, pristabdė gyvenimo ritmą, bet tikrai jo neparalyžiavo. Vis dar turime nemažai likusių senų, apleistų pastatų. Jų šeimininkus raginame neatidėlioti ir pradėti jau dabar. Manau, šiuo sudėtingu laikotarpiu miesto parama čia bus itin naudinga“, – kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Šiemet Kauno senamiestyje, centrinėje miesto dalyje bei atokesnėse vietose esančių pastatų tvarkybai savivaldybė numačiusi skirti ne mažiau kaip 400 tūkst. eurų. Planuojama, kad per 2021 metus pavyks atnaujinti bent dvi dešimtis architektūros objektų, rašoma savivaldybės pranešime.
Paraiškų ir kitų kvietime nurodytų dokumentų laukiama iki šių metų kovo 12 dienos. Pastatų savininkai ar bendruomenės plačiau su programa gali susipažinti internete.
Padengs iki pusės kaštų
„Kaune turime jau beveik pusantro šimto paveldotvarkos programos sėkmės istorijų, tačiau nekantriai laukiame šiųmetinio papildymo. Norisi padėkoti gyventojams, verslininkams ir institucijoms už bendradarbiavimą bei padrąsinti dvejojančius ryžtingiau imtis pokyčių. Mes prisidėsime atsakydami į rūpimus klausimus, konsultuodami dėl tvarkybos metodų bei skirdami dalinį finansavimą.
Per programos gyvavimo laikotarpį pavyko patobulinti ne vieną procesą – supaprastinti dokumentų teikimo tvarkas, išplėsti paveldotvarkos programos geografiją ir atliekamų darbų spektrą. Visos galimybės yra, tereikia tik pačių kauniečių noro“, – teigė Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas.
Paveldotvarkos programoje gali dalyvauti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, valdantys paveldosauginius statinius visame Kaune. Nuo praėjusių metų dalinis finansavimas taip pat skiriamas į kultūros vertybių registrą neįrašytiems pastatams, esantiems senamiestyje ir naujamiestyje.
Miesto indėlis gali siekti net iki 50 procentų. Už šias lėšas galimi pastatų fasadų sutvarkymo, autentiškų spalvų ir architektūrinių elementų atkūrimo darbai, byrančių ir nesaugių balkonų remontas. Taip pat gali būti finansuojamas atnaujintų fasadų apšvietimo įrengimas bei pastatų pritaikymas žmonėms su judėjimo negalia.
Daug istorinių architektūros objektų
Nuo 2015 metų tokia Kauno savivaldybės iniciatyva pasinaudojo daugiau kaip 130 pastatų savininkai, atnaujinę jiems priklausančius kultūros paveldo statinius. Tvarkybos darbus dalinai finansavęs miestas iš viso skyrė daugiau kaip 2,8 mln. eurų. Net pusšimtis visų atnaujintų pastatų įtraukti į Kultūros paveldo objektų registrą.
Užbaigtų darbų sąraše rikiuojasi ilga eilė architektūriškai reikšmingų ir daugeliui atpažįstamų objektų: japonų diplomato Čiunės Sugiharos namas, Aleksoto funikulieriaus komplekso pastatai, tarpukario modernizmo ikona laikytas Jono Lapėno namas, buvęs viešbutis „Lietuva“ ir daugybė kitų Kauno architektūros vertybių.
Dėmesio sulaukė ir religinės paskirties pastatai – fasadą pakeitė Jėzuitų vienuolyno kompleksas, dominikonų Dievo kūno bažnyčios pagrindinis fasadas. Miestas taip pat prisidėjo prie seserų benediktinių vienuolyne vykstančių darbų.
Daugiau atnaujintų objektų galima rasti virtualiame žemėlapyje.