Po ilgų naujos erdvės paieškų ir derybų trečiasis Lietuvoje ir pirmasis Kauno mieste „Knygos.lt“ knygynas atidaromas „Akropolyje“. Trečiame prekybos centro aukšte kauniečius pasitinka kiek didesnis – 148 kv. m. ploto knygynas. Investicijos į šį plėtros etapą siekia 200 tūkst. eurų.
Planinga ir strateginė plėtra
Pasak „Knygos.lt“ vadovo Dovydo Pauliukonio, plėtra Kaune buvo planuota nuo pat pirmojo knygyno sostinėje atidarymo, tačiau didelių iššūkių sukėlė tinkamos ir geriausios vietos paieškos. Ypač svarbu tai tapo tada, kai klientai Kaune ėmė vis dažniau teirautis, kada tiek knygų atsiėmimo punktas, tiek ir fizinis knygynas atsiras jų mieste.
„Knygynas Kaune atidaromas kitokioje aplinkoje nei mums yra įprasta – šįkart jis įsikuria „Akropolyje“, o vietai skiriame išskirtinai daug dėmesio. Stengiamės atrasti aukso vidurį, kur klientai galėtų patogiai privažiuoti, būtų paprasta greitai užsukti ir atsiimti užsakymą. Galiausiai, svarbus ir organiškas žmonių srautas, o „Akropolis“, vis dėlto, yra vienas didžiausių traukos taškų Kaune“, – teigia D. Pauliukonis.
Tiesa, prieš paspaudžiant rankas dėl naujos vietos, teko ir pasiderėti. Vadovo teigimu, svarbiausia buvo įtikinti prekybos centro valdytojus, kad vienoje komercinėje vietoje gali atsirasti ir daugiau nei vienas knygynas – ypač dėl to, kad koncepcija yra visiškai kitokia nei kitur. Kaune atidarytas knygynas veikimo principais nuo Vilniaus pirmtakų nesiskirs – knygos – be kainų, o jas sužinoti skaitytojai galės pasinaudoję specialiais skaitytuvais, pasitikrinti internete arba išmaniojoje „Knygos.lt“ programėlėje. Tiesa, knygynai veiks ir kaip prekių atsiėmimo vieta.
Plėtra ateityje ir iššūkiai
Fizinių knygynų plėtros kompanija stabdyti neketina – 2020 metais planuojama atidaryti dar 1-3 knygynus. Anot D. Pauliukonio, ketinama stiprinti pozicijas Kaune bei Vilniuje, nepamirštant ir mažųjų miestų – čia taip pat jau žvalgomasi tinkamų erdvių. Tokią intensyvią plėtrą lemia net kelios priežastys.
„Visų pirma, abu knygynai Vilniuje daugiau nei pateisino lūkesčius – pirmojo apyvarta auga net 70 proc. palyginus su ankstesniais metais. Antra, mes tikime omnikanaline prekyba ir iš esmės atradome mums tinkamą modelį. Knygynai ir pardavimai internete vienas kitą papildo, vis daugiau klientų atranda galimybes knygas fiziniame knygyne įsigyti internetinėmis kainomis. Be to, skaitytojai, užsukę į fizinį knygyną, dažnai tampa ir lojaliais internetinės parduotuvės klientais – abi platformos papildo viena kitą“, – teigia D. Pauliukonis.
Ko ieško knygų mėgėjai kauniečiai?
Anot knygynų vadovo, kauniečiai, kaip ir kitų miestų gyventojai, prieš įsigydami knygą ją nori pavartyti gyvai, įvertinti ne tik paskaitę aprašymus, bet ir pajusti, ar knyga išties yra jam. Tiesa, D. Pauliukonis su komanda vis dėlto pastebi ir išskirtinį Kauno skaitytojų pomėgį labai specifinėms, su Lietuva susijusioms istorijoms. Pavyzdžiui, kauniečiai tikrai aktyviai domisi knygomis apie mafiją: tokiomis, kaip „Tikroji Daktarų istorija“ ar „Pravieniškių mafija“.
Bendrai Lietuvoje yra pastebima tendencija, kad čia išauga „knygų, apie kurias kalba“ paklausa. Knygų populiarumą dažnai nulemia ne regionas, bet tai, kas apie jas kalba – žymūs žmonės, nuomonės formuotai ir lyderiai. Pavyzdžiui, kai savo naujai atrastais skaitiniais viešai pasidalija Austėja Landsbergienė, Dovilė Filmanavičiūtė, Beata Nicholson – išauga ir tų knygų paklausa. Taip pat susidomėjimą skatina ir knygynų sudaromi populiariausių kūrinių sąrašai ar tiesiog populiarių autorių, subūrusių savo skaitytojų ratą, naujai išleidžiamos knygos.