Besibaigiant balandžiui, Nemuno saloje tradiciškai sprogo sakurų žiedai. Nors sinoptikai žada apniukusią savaitę, upės pakrantė jau kvepia pavasariu. Pirmadienį greta baltų sakurų debesėlių pietumis gryname ore mėgavosi kauniečiai, pozavo augintiniai, pasivaikščiojimu džiaugėsi senjorai.
Sakuros Kaune pražysta jau kone du dešimtmečius – Nemuno saloje šie medžiai buvo pasodinti 2003 m., pažymint Lietuvos ir Japonijos diplomatinių santykių sukaktį. Japoniškos vyšnios augo prie pat Nemuno, tarp pėsčiųjų tiltų, tačiau paspaudus šalnoms jų liko vos kelios.
2018-ųjų rudenį užbaigiant šventinę Sugiharos savaitę, saloje pasodinta pusšimtis naujų sakurų – palei pėsčiųjų taką suformuota tvarkinga medžių alėja.
Sakuros yra svarbūs medžiai Japonijos kultūroje, jų žiedais gėrimasi per hanami (pažodžiui – „žiedų žiūrėjimo“) šventę. Tai dažnas ženklas japonų poezijoje, simbolizuojantis pavasarį, žmogaus ir gamtos laikinumą.
„Kas vyksta Kaune“ primena, kad balandžio viduryje netoli Kauno pasodintas dar vienas sakurų sodas.