Anot Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjos Onos Gucevičienės, 22 mokytojai ukrainiečiai šiuo metu dirba 12-oje savivaldybei priklausančių bendrojo lavinimo mokyklų. Iš daugiau nei 30 tūkst. moksleivių, lankančių savivaldybės mokyklas, per 1000 – vaikai iš Ukrainos. Dar netoli 300 mažųjų karo pabėgėlių yra ugdomi vaikų lopšeliuose – darželiuose.
„Ukrainiečiai mokytojai šiuo metu pas mus dirba Bernardo Brazdžionio, muzikos bei kitose mokyklose, Kauno technologijos universiteto (KTU) inžineriniame licėjuje. Mūsų miesto mokyklose dirba ir nemažai mokytojų padėjėjų iš Ukrainos. Padėjėjais gali dirbti neturintys pedagoginio išsilavinimo asmenys. Kokia Kauno švietimo įstaigose situacija bus ateinančiais mokslo metais, dar sunku pasakyti, nes visi tikslūs duomenys bus žinomi tik rugpjūčio gale“, – šią savaitę teigė O. Gucevičienė.
Baiminamasi, kad pastaruosius kelerius metų stebimas tam tikrų specialybių mokytojų trūkumas gali būti kartotis ir ilgesnėje perspektyvoje. Skelbiama, kad nors sprendžiant dalies pedagogų stygiaus Kauno mieste problemas daug nuveikta, bendradarbiaujant su aukštosiomis mokyklomis, tačiau ir šiandien ne viena bendrojo lavinimo mokykla skelbiasi priimsianti į darbą matematikos ar kito dalyko mokytojus, o kai kurios ikimokyklinio ugdymo įstaigos kviečia dirbti auklėtojus.
Jono Jablonskio, „Saulės“ bei dar vienoje ar kitoje gimnazijoje, pavyzdžiui, mokytojais, jau dirba pavieniai dėstytojai iš universitetų. Miesto mokyklose KTU ar Vytauto Didžiojo bei kitų universitetų studentai atlieka praktiką, o Kauno kolegija mokykloms ruošia dailės mokytojus.
„Įgijusiems aukštąjį ne pedagoginį išsilavinimą ir pasirenkantiems mokytojo darbą asmenims sudarytos sąlygos per vienerius studijų metus tapti pedagogais. Turime atvejų, kai per praktiką geriau susipažinę su mokytojo profesija, buvę studentai renkasi tokį kelią. Skatinamas ir kitų profesijų atstovų persikvalifikavimas į mokytojus“, – sakė Švietimo skyriaus vedėja.