Kaip rašoma Kauno rajono pranešime žiniasklaidai, įgyvendinti sumanymą ėmėsi Vilkijos apylinkių seniūnas Arūnas Bačiūnas, kuris pats parengė atmintinos vietos sutvarkymo sprendinius. Sovietmečio laikų betoninis paminklas buvo sueižėjęs ir neestetiškas, todėl jį teko nugriauti ir pastatyti naują. Į atmintiną vietą vinguriuojantis miško keliukas išlygintas, teritorija aptverta metaline tvora.
Nuošalyje neliko ir bendruomenė. Jagminiškių kaimo gyventojas Raimondas Jokimavičius iš metalo pagamino Dovydo žvaigždę su užrašais hebrajų kalba. Meninį įspūdį sustiprina ir Girkalnio (Raseinių r.) ūkininko Naurio Melėšiaus dovanotas akmuo, kurį darbininkai įkomponavo į žvaigždės kontūrus. Vilkijoje gyvenantis floristas Marijus Gvildys pasirūpino sklypo apželdinimu.
Paminklo atidengimo iškilmėse dalyvavo Kauno žydų bendruomenių atstovai, svečiai iš Izraelio, Vilkijos ir Vandžiogalos gimnazijų moksleiviai, jaunieji šauliai.
„XX a. pradžioje gausios litvakų bendruomenės gyveno Vilkijoje, Zapyškyje, Garliavoje Čekiškėje, Vandžiogaloje, Kulautuvoje, Babtuose. Šie žmonės paliko ryškų pėdsaką mūsų krašto gyvenime, buvo nagingi amatininkai, prekybininkai, medikai, todėl jų atminimą turime gerbti“, – prisiminė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.
„Esame prie gražaus paminklo. Žinoma, geriau jo čia nebūtų, deja, tikrovė yra tokia, kad Antrojo pasaulinio karo metais čia buvo nužudyti ir užkasti šimtai litvakų“, – kalbėjo Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas, dėkodamas Kauno rajono savivaldybei už rodomą pagarbą genocido aukoms.
Savo prisiminimais dalijosi iš Vilkijos apylinkių kilęs Joselis Moskovičius, kiti minėjimo dalyviai.
1941 m. rugpjūčio 28 d. nacistinės Vokietijos valdžios ir vietos parankinių suorganizuotos egzekucijos metu Pakarklės miške nužudyta ir užkasta maždaug 800 Čekiškės, Lekėčių, Seredžiaus, Veliuonos ir Vilkijos litvakų. Pokario metais į Pakarklės kapavietę iš Jagminiškių, Veliuonos ir kitų vietų buvo atvežta daugiau Holokausto aukų, todėl sunku nustatyti jų tikslų skaičių.
Rugpjūčio pradžioje valsčių viršaičiai gavo Kauno apskrities viršininko nurodymą iki rugpjūčio 28 d. išsiaiškinti ir pateikti valsčiuose gyvenusių žydų skaičių pagal amžiaus kategorijas.
Iniciatyvų ėmėsi ir Vilkijos komendantūros ginkluoto būrio vadas Stasys Gudavičius, kurio vizitai į Čekiškę, Seredžių ir kitus miestelius dažniausiai baigdavosi pavienių žydų sušaudymu.
Rugpjūčio 16–18 d. į Vilkijos sutelkimo punktą buvo atgabenti žydai ir iš Lekėčių, Seredžiaus bei Veliuonos valsčių. Jie buvo laikomi Vilkijos sinagogoje. Netrukus didelė dalis žydų buvo išvežti į Kauną, o kiti sušaudyti Pakarklės miške.
Šaltinių teigimu, iš Vilkijos sinagogos atgabentus žydus šaudė 1-ojo pagalbinės policijos tarnybos bataliono 3-ioji kuopa, kuriai vadovavo ltn. J. Barzda ir viršila Z. Arlauskas. Žydus šaudę kariai buvo girdomi degtine.
Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra 6 senosios žydų kapinės ir 7 žudynių vietos bei kapai. Visos šios vietos yra įtrauktos į LR Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą ir kruopščiai prižiūrimos.
„Šiandien mums tenka tiesti tiltą virš siaubingos Holokausto prarajos. Esu įsitikinęs, kad šis tiltas bus tvarus, jei būsime vieni kitiems atviri, jei saugosime turtingą litvakų kultūros paveldą, nepamiršime istorijos“, – tvirtino V. Makūnas.
Žydų kultūros tyrinėtoja Inga Stepukonienė sudarė knygą „Žydai Pakaunėje“, o jos leidybą finansavo Kauno rajono savivaldybė.
Bendradarbiaujant su JAV gyvenančiu verslininku Jacku Lyonu, Lietuvos žydų bendruomene bei Kultūros paveldo departamentu Vandžiogaloje nužudytiems litvakams pastatytas memorialas.
Savivaldybė taip pat įamžino Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijos miestelyje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.
Kauno žydų religinės bendruomenės pastangomis, padedant Kultūros ministerijai ir Kauno rajono savivaldybei, naujam gyvenimui prikeliama Čekiškės sinagoga.