Kaip informuojama savivaldybės tinklalapyje, šio sąvartyno istorija gana ilga. 2007 metais Kauno rajono apylinkės teismo sprendimu UAB „Belmonto takas“, kurie nuomojosi žemės sklypą Eigirgalos kaime, Girnų g. 10, buvo pripažinta neteistai vykdanti ūkinę komercinę veiklą – naudotų padangų sandėliavimą.
Tuo pačiu sprendimu bendrovė buvo įpareigota neteisėtą veiklą nutraukti, o naudotų padangų atliekas perduoti tvarkančiai įmonei.
Nuo teismo sprendimo iki 2019 m., kada UAB „Belmonto takas“ buvo išregistruota iš Juridinių asmenų registro, jokie veiksmai dėl sklype esančių atliekų sutvarkymo nebuvo atlikti, o bendrovė nutraukė veiklą ir teismo sprendimo nevykdė.
Bendrovė iki 2013 m. spalio 22 d. nuomojo žemės sklypą, jame buvo pastačiusi jai nuosavybės teise priklausiusį statinį bei sklype sandėliavo naudotų padangų atliekas.
Nors registrų centro duomenimis žemės sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai ir valstybinės žemės patikėjimo teise yra perduotas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Kauno rajono savivaldybė iš Aplinkos apsaugos departamento šiais metais gavo privalomąjį nurodymą sutvarkyti sandėliuojamas 1500 tonų bešeimininkių plėšytų padangų.
„Daugiau kaip 10 metų nei Nacionalinė žemės tarnyba, kuri sklypą perėmė valdyti nuo 2013 m., nei jokia kita valstybinė institucija nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sklype sandėliuojamoms atliekoms sutvarkyti, veikė pasyviai. Tik išregistravus atliekų savininkę UAB „Belmonto takas“, prievolę sutvarkyti atliekas bei prisiimti visas su tuo susijusias išlaidas buvo perkelta ant savivaldybės pečių. Todėl ne kartą kreipėmės į Vyriausybę ir Aplinkos apsaugos ministeriją prašydami skirti lėšų šio sąvartyno sutvarkymui. Deja, jokios pagalbos nesulaukėme“, – pasakojo Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Vedėjos teigimu, sąvartyno likvidavimui bus panaudotos savivaldybės biudžeto lėšos.
„Pasirašėme sutartį su įmone, kuri per 5 mėnesius sutvarkys plėšytų padangų atliekas. Ši paslauga savivaldybei kainuos 260 tūkst. eurų“, – sakė J. Rakauskaitė.
Kauno rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Mantas Rikteris apgailestavo, kad spragos įstatymuose leidžia Lietuvoje vykdyti neteisėtą veiklą ir už tai būti nenubaustiems.
Nacionalinė žemės tarnyba fiziniams asmenims ar įmonėms išnuomoja žemės sklypus, o pasibaigus panaudos terminams susigrąžina juos, tačiau net nepatikrina, kokia veikla ten buvo vykdoma, kokia sklypo būklė. Formaliai užpildomi dokumentai ir viskas. „Nelegalūs ir bešeimininkiai sąvartynai, užterštos teritorijos savivaldybėse – tai netobulų įstatymų ir pasyvios valstybinių įstaigų kontrolės pasekmės. Kad aplinkosauga yra bedantė, mes jau tuo įsitikinome, nes Kauno rajone sutvarkėme ne vieną paliktą netvarkingą ir užterštą objektą, o pagalbos iš atitinkamų institucijų nesulaukėme“, – kritikos žodžių negailėjo M. Rikteris.
Pavaduotojas užsiminė, kad savivaldybė svarsto galimybę kreiptis į teismą, kad būtų išieškotos išlaidos už sąvartyno sutvarkymą.
„Mokomės iš skaudžių pamokų, todėl Viešosios tvarkos skyrius, kuris savivaldybėje įsteigtas ir veikia vos kelerius metus, nuolat stebi teritorijas, kuriose gali atsirasti nelegalūs sąvartynai, yra nuolat teršiama aplinka. Be to, įrengiame vaizdo stebėjimo kameras tokiose vietose. Užfiksavę pažeidimus, bausime asmenis, kurie vykdo neteisėtą veiklą“, – patikino M. Rikteris.