Nerimo prieš kovas nejaučia
Šį turnyrą organizuoja jau 20 metų mieste veikianti profesionalių riterių komanda, susibūrusi po Viduramžiai LT vėliava. Per tuos veiklos metus, jie jau yra atlikę daugiau nei 4 tūkst. pasirodymų įvairiuose miestų ir privačiuose renginiuose, ne tik Lietuvoje bet ir užsienyje.
Ar prieš tokią svarbią šventę, į kurią suplūsta minios žmonių, nebūna šiokio tokio nerimo?
„Ne, viskas tvarkoje, esame užgrūdinti kovose, visko jau esam matę…“, – šypsojosi šio klubo vadovas Karolis Jankauskas, pakvietęs portalo „Kas vyksta Kaune“ žurnalistą pamatyti iš arčiau, kaip vyksta pasiruošimas šioms kovoms.
Beje, jis atsakingas ne tik už riterių turnyrą, bet ir kitas Hanza miestelyje vyksiančias pramogas.
Reikalauja daug ištvermės
Per tuos metus Viduramžiai LT klubą, beje jis vienintelis tokio pobūdžio Lietuvoje, lankė daugiau nei 100 riterių. Šiuo metu jų yra keliolika. Penki iš jų, patys stipriausi, pasirodys ir šių metų miesto šventės riterių kovose. Keliems iš jų tai bus pirmoji tokio atsakingo turnyro kova.
Ko reikia norint būti riteriu? Be būtino psichologinio pasirengimo, be abejo, būtinas ir fizinis pasiruošimas, ypač ištvermė. O tai įgyjama, kaip ir kitose sporto šakose, tik ilgo darbo dėka.
„Įsivaizduokit, kaip jaučiasi vyrai kovose, kai vasarą, plieskiant 30 laipsnių karščiui, apsirengia apie 30 kilogramų sveriančius šarvus“, – pasakojo riterių klubo vadovas.
Šie šarvai nėra butaforiniai – tai autentiškų XIV-XV a. radinių rekonstrukcijos. Vien juos teisingai užsidėti užtrunkama apie valandą. Tiek pat ir nusiimti.
Kovos vyksta visa jėga
Panašaus pobūdžio turnyruose riteriai ne šiaip dėl žiūrovų akių mojuoja kardais. Jose kovas, panašiai kaip ir fechtavime, stebi profesionalūs teisėjai, kurie ir nustato, kuris iš riterių, pagal tam tikras taisykles, surenka daugiausia taškų ir tampa nugalėtoju. Nors nuo kalavijų smūgių saugo šarvai, kovose, kaip ir statybose, visko pasitaiko. Aišku, be tragiškų pasekmių.
„Jų metu vaidybos nebūna, viskas leidžiama, išskyrus dūrimą kalaviju“, – atskleidė mažą paslaptį K. Jankauskas.
Kauno dienomis vykstančių riterių kovų nugalėtojai visada apdovanojami tradiciniais Lietuvos kariuomenės vado įsteigtais – vado kalavijo, kovinio kirvio, ir kirtapeilio prizais.
Liko daug artefaktų
Riteriai du kartus savaitėje treniruojasi visai greta Vilijampolės turgavietės esančio daugiaaukščio pastato rūsyje. Ir ne bet kokiame, o giliai po žeme esančioje slėptuvėje, arba dar daugelio vadinamu tiesiog atominiu bunkeriu. Ir tai tiesa.
Jis gūdžiais sovietmečio 1951-aisias, šaltojo karo metais, buvo įrengtas tuo metu čia pastatyto didžiulio P. Ziberto šilko-pliušo kombinato teritorijoje, po administracijos pastatu. Kombinate tuo metu dirbo beveik 4 tūkst. žmonių.
Bunkeris, pagal to meto reikalavimus, jei įvyktų atominis karas, buvo įrengtas su storomis sienomis, tokiomis pat masyviomis metalinėmis durimis, vėdinimo ir kitomis komunikacijomis bei įvairios paskirties paslaptingomis patalpomis.
Kai kurios jų uždarytos iki šių dienų ir niekas nežino, kas ten viduje slepiasi. Didžiojoje salėje, kur vyksta riterių treniruotė, yra masyvios metalinės durys, kurių kol kas niekas nėra atidaręs. Spėjama, kad už jų yra požeminis tunelis, jungiantis bunkerį su tada po didžiule įmonės teritorija išsibarsčiusiais pastatais.
Beje, panašios slėptuvės tuo metu buvo įrengtos ir kitose to meto didžiulėse miesto įmonėse.
Pritaikė įvairiems verslams
1994 metais Šilko kombinatą privatizavo liūdnai pagarsėjusi EBSW. Deja, po 10 metų, šis kaip ir daugelis kitų „G. Petrikas ir co“ įsigytų objektų buvo uždarytas.
Vėlesniais metais dalis buvusios įmonės pastatų buvo nugriauti, dalis pakeitė veiklos pobūdį bei išnuomota įvairiems verslams.
Visai greta bunkerio, buvusio kombinato teritorijoje, šiuo metu veikia ir Kauno AB „Kauno energija“ priklausanti Vilijampolės Šilko katilinė.