Laivadirbys kartu su pagalbininku Arnu Ribikausku nuo sausio mėnesio negailėdami jėgų ir laiko konstravo vytinę, patys savo rankomis gamino reikiamas detales, konstrukcijas.
Nesitikėjo, kad vytinė bus tokia didelė
Jau netrukus, gegužės mėnesį, vytinė bus įleista į vandenį ir bus naudojama miestiečių bei svečių pramogoms bei edukacijoms. Laivu bus galima plaukioti Nevėžiu, čia vyks įvairūs užsiėmimai vaikams ir suaugusiems. Laivą plukdys pats jos autorius – D. Petkevičius. Kaip vyksta laivo statymo darbai, pasidomėti atvyko Kėdainių rajono meras Saulius Grinkevičius.
„Oho, nesitikėjau, kad ji bus toks didelė, vytinė atrodo išties įspūdingai“, – tik įžengęs į angarą, kuriame yra laikomas laivas, nusistebėjo meras. Ši, kol kas dar pavadinimo neturinti vytinė yra 12 metrų ilgio, 3,5–4 m pločio.
Meras pasidžiaugė, kad laivas atliks ne tik pažintinę, bet ir pramoginę funkcijas.
„Ši vytinė bus ir pramoga, ir edukacija. Ja galės paplaukioti moksleiviai ir susipažinti su mūsų miesto istorija. O savaitgaliais tai galėtų būti puiki atrakcija turistams – kelionė laivu užtruktų apie valandą. Net neabejoju, kad šis medinis kūrinys taps papildoma paskata turistams atvykti į mūsų miestą, į mūsų rajoną“, – kalbėjo Kėdainių rajono meras S. Grinkevičius.
Laivas bus prišvartuotas prie krantinės ties naujuoju pėsčiųjų tiltu per Nevėžį. Pradinis numatomas maršrutas drieksis nuo miesto centro iki geležinkelio tilto. Vėliau, išvalius upės dugną ties minėtu tiltu, su vytine būtų galima plaukti ir dar toliau.
Darbas – kaip hobis
Dar praėjusių metų pabaigoje savivaldybės vadovas, išgirdęs D. Petkevičiaus pasiūlymą Kėdainiams pastatyti laivą, su tuo entuziastingai sutiko. Darbams iš savivaldybės biudžeto buvo skirta 11 tūkst. eurų, už kuriuos buvo perkamos vytinei statyti reikalingos medžiagos. Pats laivadirbys su pagalbininku dirbo praktiškai už dyką, iš savanoriškų paskatų.
„Tai man kaip hobis, man pačiam labai įdomu. Juolab kad tai darau ne sau pačiam, o miestui. Tai bus dovana Kėdainiams“, – šyptelėjo D. Petkevičius.
Laivo statymas – ilgas, tačiau labai įdomus darbas. Pasak pašnekovo, statant laivą, reikia skirti dėmesio kiekvienai detalei: „Viską reikia gerai pritvirtinti, kad vėliau laivas neleistų vandens ir būtų patvarus, tvirtas.“
Laivui statyti naudojama pušies mediena. Laivas yra burinis – jam medžiaginę burę (4 metrų pločio, 5 metrai ilgio) siuvo siuvėja Lena Rusinovič iš Kauno. Moteris pagaminti burę pasisiūlė pati.
Taigi, laivas jau beveik gatavas – teliko tik ištepti derva vytinės dugną, užkabinti burę bei laukti, kol visas laivas pradžius.
Vytinės buvo skirtos prekių gabenimui
Tokie laivai – vytinės – dar XV a. plaukiojo Nevėžio upe ir buvo skirti krovinių pervežimui. Yra žinoma, kad tokie laivai plaukė Nevėžiu iki Nemuno, juo žemyn, per Kuršių marias į Karaliaučių. Kėdainių verslininkai – lietuviai, škotai, lenkai – išveždavo žaliavas, žemės ūkio produktus, batus, o parveždavo metalo, stiklo, druskos, vyno, prabangos prekių. Tiesa, šis medinis laivas atliks jau kiek kitokią, pramoginę funkciją ir bus skirtas tik pasiplaukiojimui.
Dažnas nuogąstauja, kad Nevėžyje bus per mažai gylio, tačiau laivadirbys ramina, kad gylio tikrai užteks – laivo grimzlė nėra labai didelė.