Planuoja kone dešimtmetį
UAB „Kėdainių vėjas“ statyti jėgaines Kėdainių krašte buvo užsibrėžusi dar 2010 metais, tačiau tuomet susidūrė ne tik su gyventojų pasipriešinimu, bet ir su biurokratinėmis kliūtimis.
Tiesa, teismo keliu kliūtys buvo pašalintos. Be to, verslininkams pavyko susitarti ir su besipriešinusia Tiskūnų bendruomene, kuri pakeitė savo požiūrį ir nutarė vėjo jėgainių parko statyboms vis tik pritarti.
Su bendruomene buvo suderinti visi klausimai ir ši jokių pretenzijų neturėjo. Tačiau dabar – viskas pasikeitė.
Nori statyti trylikoje žemės sklypų
O viskas pasikeitė Lietuvos valdžiai pasiūlius naują paramos schemą žaliosios energetikos plėtotojams ir jau prasidėjus pirmajam aukcionui. Tuomet ir sukruto vėjo jėgainių parkų vystytojos. Viena iš jų – Tautvilio Pauliaus Jurėno valdoma bendrovė „Kėdainių vėjas“, kuri vėjo jėgaines dabar planuoja statyti trylikoje žemės sklypų: Peiksvos, Kūjėnų, Šetenių, Balinių, Gineitų, Laivelių kaimuose – Kėdainių rajono šiaurinėje dalyje.
„Mes išsprendėme visus teisinius ginčus. Taip pat atsakėme į visus klausimus Tiskūnų bendruomenei. Su bendruomene buvo sutarta, mes bendruomenės pageidavimus išgirdome ir juos įvykdysime. Ši mums dabar jokių priekaištų neturi, mes esame socialiai atsakingas verslas“, – susitikimo metu pažymėjo vėjo jėgainių parko projektuotojos „Archstudija“ atstovas Dainius Jurėnas.
Atsirado daugiau nepatenkintų
Visgi antradienio vakarą surengtame „Kėdainių vėjo“, projektuotojų, savivaldos ir bendruomenių susirinkime paaiškėjo, kad dalis bendruomenių vis tik ruošiasi aktyviai priešintis numatomam statyti jėgainių parkui, nes ne su visomis pusėmis verslininkai suderino savo interesus.
„Aplink Kėdainius mes ir taip turime tokių taškų, kurie vizualiai teršia mūsų kraštovaizdį. Šiuo atveju Kėdainiai turi vienintelę vietą, kuri įvardinta kaip turinti potencialą rekreacinei zonai, tad vėjo jėgainių parko atsiradimas čia būtų tarša.
Vėjo jėgainių parkas statomas per arti gyvenviečių, per arti sodybų. Dėl to yra baugu, nes gamtos mes negalime atstatyti. Pastatą nugriauti ir atstatyti mes galime, o gamtą sugriausi, bet neatstatysi.
Kur planuojama statyti jėgaines, ten yra kraštovaizdžio draustinis, kuris ribojasi su Krekenavos draustiniu ir su Isos slėnio kraštovaizdžio draustiniu, ir ten yra rasta įvairiausių gyvūnų rūšių. Kai pasižiūri, pasidomi, kiek visko ten yra, supranti, kad vėjo jėgainių parkui ten ne vieta“, – sakė Isos slėnio draugijos narė Jolanta Donskienė.
Įteiks peticiją
Isos slėnio draugija Kėdainių rajono savivaldybei įteiks peticiją „NE – vėjo jėgainėms Isos slėnio kraštovaizdyje“.
Šiuo metu yra aktyviai renkami parašai žmonių, kurie nepritaria vėjo jėgainių statybai. Isos slėnio draugijos nariai baiminasi dėl didelio jėgainių aukščio, mat jis sugadins unikalų kraštovaizdį, taip pat baiminamasi garsų, kuriuos skleis vėjo malūnai. Taip pat yra nuogąstaujama dėl gyvūnų: šikšnosparnių ir jūrinių erelių.
Bet labiausiai yra bijoma to, kad pastačius jėgaines bus suniokota kultūros ir kraštovaizdžio sankaupa Kėdainių rajone, mat jei ši vieta bus suniokota, daugiau tokių tikrai neatsiras.
Kelia nerimą ir reabilitacijos įstaigoms
Planuojamos statyti vėjo jėgainės taip pat kelia nerimą kitame Nevėžio upės krante įsikūrusioms ir veikiančioms reabilitacijos įstaigoms.
„Mano požiūris į vėjo jėgaines yra neigiamas, nes aš užsiimu Kalnaberžėje su žmonėmis, kurie turi priklausomybės problemų.
Mes užsiimame psichoterapiniais gydymais ir tikrai atrandame užsienio šalių literatūroje, kad vėjo jėgainių parkai turi neigiamos įtakos žmogui. Pirmiausia jos skleidžia infragarsą, o mūsų žmonės ypatingai jautrūs netgi mėnulio fazėms, tad jei arti atsirastų toks statinys, mes nerimautume.
Aš taip pat atstovauju įstaigai, kuri Gojaus kaime užsiima psichoterapinių stovyklų organizavimu. Ten žmonės atvyksta iš visos Lietuvos, tad vėjo jėgainių parkas mums tikrai kelia nerimą.
Iki mūsų nuo vėjo jėgainių būtų apie pusantro kilometro atstumas. Tai mus baugina“, – pažymėjo net kelių reabilitacijos įstaigų atstovas Albertas Lučunas.
Būtinas susikalbėjimas
Susitikime su projektuotojų, statytojų ir bendruomenių atstovais dalyvavo ir Kėdainių rajono savivaldybės vicemeras Paulius Aukštikalnis. Jis pažymėjo, kad svarbūs abiejų pusių – tiek verslininkų, tiek ir gyventojų – interesai, o savivaldybė sieks, kad būtų priimtas abejom pusėm palankus sprendimas.
„Kėdainių rajono savivaldybė atstovauja bendruomenę ir jos interesus. Mes taip pat esame ir už socialiai atsakingą verslą. Jei verslas atitinka visus įstatymus, viskas yra suderinta ir gauti visi leidimai, savivaldybė negali tokio verslo uždrausti. Bet mes žinome ir gyventojų nuomonę, nes šis projektas planuojamas tikrai ne pirmus metus. Tie gyventojai, kurie nuomoja sklypus, jų nuomonė yra vienokia, tie, kurie gyvena netoliese, jų nuomonė galbūt kitokia.
Šiuo atveju savivaldybė atstovauja įstatymą. Jei įstatymiškai yra viskas teisinga, tas verslas turi būti leidžiamas, o jei yra tam tikrų trūkumų, neatitikimų, tuomet turime siekti bendro, visoms pusėms naudingo sprendimo. Tarp verslo ir bendruomenės turi vykti dialogas ir turi būti rastas kompromisas. Bendruomenės interesai ir požiūris visais atvejais, taip pat ir šiuo atveju, yra labai svarbūs“, – pabrėžė Kėdainių rajono mero pavaduotojas P. Aukštikalnis.
Nori bendradarbiauti
Projektuotojų atstovai savo ruožtu pažymėjo, kad jie gali ir nori bendrauti ir bendradarbiauti su vietos bendruomene.
„Mūsų siekis yra, kad visiems būtų gerai. Tokie energijos šaltiniai, kuriuos mes siūlome, yra Lietuvos ateitis. Mes laikomės visų procedūrų, visų įstatymų, visų reikalavimų.
Liūdna, kad žmonės, prisiklausę abejotinos kilmės informacijos šaltinių, jais tiki. Mes vadovaujamės mokslininkų duomenimis, oficialių tarnybų išvadomis ir matome, kad poveikio žmonių sveikatai tikrai nebus. Manome, kad jėgainės ne darko, o puošia kraštovaizdį. Dar kartą pasikartosiu – tai yra energetikos ateitis ir man labai keista, kad atsiranda šitiek jai besipriešinančių“, – pažymėjo D. Jurėnas.