Unikali vieta
Savaitgalį Skinderiškio parką aplankė ir Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos studentės miškininkės, gamtos mylėtojos bei puoselėtojos Karolina Ališauskaitė-Armalienė ir Rimantė Savickaitė.
Merginoms labai įsiminė apžvalgos bokštai, atsiverianti panorama į besiporuojančių paukščių tuoktuvių šokius, vandens telkinius.
„Skinderiškio dendrologinis parkas – tai unikali, stiprią energiją turinti vieta. Jau nuo ankstyvo pavasario čia būriuojasi lankytojai, ieškodami vidinės ramybės. Arboretumas ir jį supantys vandens telkiniai sukuria natūralios gyvosios gamtos vaizdą, lankytojai gali išgirsti daugelio paukščių rūšių giesmes.
Parke puikuojasi ne tik vietinės ir mums jau pažįstamos medžių bei krūmų rūšys, bet ir daugybė egzotinių rūšių ir varietetų. Šiuo metu kiekvieną pakeri žavingųjų magnolijų žydėjimas“, – sako K. Ališauskaitė-Armalienė.
Vaikšto kasdien
Praktiškai kasdien parke galima sutikti ir jo įkūrėją ir puoselėtoją miškininką Kęstutį Kaltenį. Jis sako, kad šis rojaus kampelis skirtas visiems žmonėms, mylintiems ir norintiems pažinti, suprasti gamtą, jos grožį.
Magnolijų K. Kaltenis parke pasodino visą tūkstantį, tai buvo dovana Lietuvos tūkstantmečio proga. Parko įkūrėjas sako, kad magnolijos yra nepaprastai gražūs medžiai, o pražydę stebina savo įspūdingais žiedais. Magnolijų rūšių ir porūšių čia begalė, jas K. Kaltenis atsivežė iš viso pasaulio.
Kiekvienos rūšies atsiradimas Skinderiškyje turi ir savąją istoriją, kurią parko įkūrėjas mielai gali papasakoti.
Visus, norinčius aplankyti parką ir pasigrožėti magnolijų žiedais, K. Kaltenis mielai kviečia tai padaryti.
Pasižymi įvairove
Parkas pasižymi itin didele sumedėjusių augalų rūšių, veislių, taksonų įvairove – čia auga apie 1 300 rūšių, porūšių, varietetų, formų ir veislių medžių, krūmų, lianų, iš jų apie 150 spygliuočių ir 1 150 lapuočių taksonų. Tai viena gausiausių dendrologinių kolekcijų Lietuvoje.
Skinderiškio parke pasirinktas geografinis išdėstymas. Parkas padalintas į tokias geografines augalų grupes: Europos, Sibiro, Kaukazo, Vidurinės Azijos, Kinijos ir Japonijos, Šiaurės Amerikos rytų ir Šiaurės Amerikos vakarų. Parke įrengtos informacinės lentelės su augalų pavadinimais, suoliukai, informaciniai stendai, geografinių augalų grupių nuorodos, apžvalgos bokšteliai.
1971 m. įkurtas parkas užima 123 ha plotą, į kurį įeina ir 39,5 ha Šušvės užtvankos vandenų. Tvenkinio vandenys su sausuma – pusiasaliais, salomis, įlankomis – glaudžiai susiję ir sudaro vieną visumą, kurią papildo ir natūralūs Šušvės upės želdiniai. Šalia įvairios ir turtingos dendrologijos kolekcijos parke išvysite ir daugybę riedulių – ledynmečių pėdsakų mūsų krašte.