Didelio užterštumo nėra
„Mūsų siurblinėje atradome mažų negyvų šamukų. Pradėjome ieškoti, iš kur jie ir kokia čia situacija. Galiausiai atsekėme iki „Šamūkio“, – aiškino R. Gailiūnas. – Pasirodo, jie su mumis neturi sudarę nuotekų šalinimo sutarties, bet nuotekas leidžia į mūsų tinklus. Dabar aiškinamės toliau, kas ir kaip.“
Technikos direktoriaus teigimu, nuotekos nėra labai užterštos, bet į įrenginius patenkantis lietaus vanduo turi labai didelės įtakos valymo įrenginių kokybei.
„Kol kas nuotekų dar neištyrėme, bet paėmėme mėginį, ištirsime jį ir žinosime, ko ir kiek ten yra. Tačiau jokio didelio užterštumo nėra, o ir pas mus patekę šamukai nedideli – 10-15 cm“, – sakė pašnekovas.
Anot jo, buvo atvykę įmonės savininkai, kol kas paaiškinti nieko negalėjo: „Bandė sakyti, kad 2016 m. buvo mūsų įmonės darbuotojų žodinis pritarimas, leidžiantis jiems pasijungti prie „Kėdainių vandenys“ valymo įrenginių ir tiek žinių.
Esame nusiuntę jiems raštą, pagal įstatymą paskaičiavę žalą ir baudą, kokia turėtų būti, bet kol kas nežinome, kaip bus toliau. Nenoriu kalbėti apie tai, kokia bauda galėtų būti. Dabar esame užblokavę jų nuotekas, į savo tinklą jų neleidžiame“.
Kaip „Rinkos aikštei“ sakė R. Gailiūnas, apie situaciją buvo informuotas įmonės akcininkas Kėdainių rajono savivaldybė bei aplinkosaugininkai.
„Galutinio sprendimo dar neturime“, – kalbėjo technikos direktorius.
Incidentą nagrinėja Viešosios tvarkos skyrius
Tuo metu Kėdainių rajono savivaldybės administracijos direktorius Arūnas Kacevičius sakė nieko negalintis komentuoti, nes visą informaciją apie tai turi įmonė „Kėdainių vandenys“. Tačiau patvirtino, jog gavo įmonės informaciją apie protokolo surašymą.
„Mes gavome „Kėdainių vandenys“ raštą dėl protokolo surašymo. Jis perduotas Viešosios tvarkos skyriui, kuris tai nagrinėja. Tačiau visus paskaičiavimus apie neoficialų prisijungimą, nuostolius ir panašius reikalus skaičiuos pati įmonė“, – teigė A. Kacevičius.
Kaltę pripažįsta ir atsakomybės nesikrato
Savo ruožtu žuvininkystės ūkio direktorė Justina Kočetova tikino, jog aiškinasi situacijos aplinkybes.
„Jos iki galo dar nėra aiškios, bet savo uždaroje valymo įrenginių sistemoje turėjome gedimą ir manome, kad būtent dėl to dalis vandens, kuriame auga mažos žuvytės, galėjo galimai persipilti į „Kėdainių vandenų“ sistemą“, – aiškino J. Kočetova ir užtikrino, jog „tikrai nebuvo nelegaliai leidžiamos atliekos į „Kėdainių vandenų“ valymo įrenginius“.
„Mūsų sistemos apskritai nėra susietos, mes nesame į ją pasijungę. Ir mūsų vanduo nėra atliekos, nes tai yra vanduo, kuriame auga žuvis, o žuvis neauga nešvariame vandenyje. Tas vanduo yra pakankamai švarus“, – kalbėjo ūkio direktorė.
Pasak jos, gedimai sistemoje yra pašalinti ir vanduo į „Kėdainių vandenų“ sistemą nebepatenka, tai jau sutvarkyta.
„Mes patys turime uždarą sistemą. Jei esate kada domėjęsi, akvakultūros ūkiai būtent ir yra tokie, kur yra uždara sistema, t. y. mes patys paimtą vandenį išsivalome ir grąžiname atgal į sistemą. Tai reiškia, kad žuvis auga tame pačiame vandenyje. Turime savo biologinius įrenginius, yra specialios bakterijos, kurios naikina dumblą“, – tikino J. Kočetova.
Pašnekovės teigimu, žuvininkystės ūkio veikla nėra sustabdyta ir toliau vykdoma. O priskaičiuotą žalą ketina atlyginti.
„Kėdainių vandenys“ minėjo, kad jie norėtų iš mūsų išsiieškoti jų patirtą žalą. Mes tikslinamės aplinkybes ir atsakomybės nesikratome“, – sakė žuvininkystės ūkio direktorė.