Jaukiai šiltą vasaros popietę mažame privataus namo kiemelyje buvo sausakimša. Stovint po šv. Apolonijos – odontologų ir jų pacientų globėjos, koplytstulpiu, beklausant sveikinimo kalbų, prisiminimų ir pajuokavimų, atrodė, kad jau kelis dešimtmečius Kėdainiuose populiariausia buvo odontologo specialybė.
Pasveikinti tarpukario odontologijos ekspozicijos idėjos autoriaus ir šio sumanymo įvykdytojo dr. E. J. Morkūno, atvyko visas buvusių ir esamų kraštiečių odontologų elitas, kurių draugiją papildė didžiųjų šalies ir, žinoma, Kėdainių, muziejų atstovai, svečiai, taip pat Morkūnų giminės atstovai.
Oficialus atidarymas
Odontologijos kabineto atidarymo juostelę perkirpo Vilniaus universiteto ligoninės „Žalgirio“ klinikos direktorė, kraštietė prof. dr. Alina Pūrienė ir ekspozicijos autorius dr. E. J. Morkūnas.
Patalpas pašventino Kėdainių dekanato dekanas, šv. Juozapo parapijos klebonas Norbertas Martinkus.
Keturi iš vienos
Pasak dr. E. J. Morkūno, ši unikali ekspozicija susijusi su keturių vienos šeimos odontologų veikla. „Gydytojai odontologei Vincentai Petrauskaitei, vėliau Morkūnienei, 1936 metais buvo suteiktas sertifikatas, leidžiantis užsiimti odontologijos praktika, ir savo darbą ji pradėjo Kėdainiuose. Tais pačiais metais buvo įsigyta ir kabineto įranga, kuri, su nedideliais pokyčiais, išsaugota iki šių dienų. Vincenta 44 metus atidavė darbui Kėdainių ligoninėje, vėliau dar dirbo privačiai“, – pasakojo dr. E. J. Morkūnas.
Kokia giminystė?
50 metų šiai profesijai skyrė Marijonas Morkūnas, jis dirbo dantų techniku. Odontologų kelią pasirinko ir du iš trijų jų vaikų. Vida Aurelija Morkūnaitė, gydytoja ir visuomenininkė, gerai žinoma kėdainiečiams, šį darbą ligoninėje ir privačiai dirbo beveik 36 metus.
Sūnus Remigijus Orūnas Morkūnas – taip pat odontologas, pasirinkęs ir burnos chirurgo specializaciją, iki mirties dirbo Vilniuje. Odontologijos srityje dirba ir jo duktė Ieva.
„Odontologė V. Petrauskaitė-Morkūnienė buvo mano mama, Vida Aurelija – sesuo, Marijonas – tėvas, Remigijus – brolis“, – artimiausius šeimos narius vardijo dr. E. J. Morkūnas.
Pardavė, kad išmokytų
Dantų gydytoja Vincenta Petrauskaitė-Morkūnienė (dabartiniais terminais gydytoja odontologė) 1936 m. atvyko į savo ankstyvos jaunystės miestą Kėdainius, kur lankė progimnaziją, vėliau Šviesiąją gimnaziją, o tada persikėlė į Telšių Motiejaus Valančiaus gimnaziją, kurią baigė su pagyrimu.
Tėvai ūkininkai, matydami gabią ir darbščią dukrą, pardavė miško gabalą išsikirtimui ir už tuos pinigus ryžosi leisti į aukštuosius mokslus, į Vytauto Didžiojo universitetą, odontologijos fakultetą, kurį 1936 m. taip pat baigė su pagyrimu. Baigusi universitetą gavo Sveikatos Departamento leidimą verstis privačia praktika ir atidaryti dantų gydymo kabinetą.
Čekoslovakiškas kabinetas
Anot dr. E. J. Morkūno, tik šeimos solidarumas padėjo įsigyti modernų čekoslovakišką kabinetą, kuris kainavo 600 litų, o tai būtų lygu avių bandai.
„Dalį įrangos privalėjo įsigyti dar būdama studentė – praktikai. Reikėjo jau tada turėti bormašinę (koja sukamą dantų gręžimo mašiną, kurią dar pašiurpdama prisimena senoji karta)“, – aprodydamas privačią ekspoziciją pasakojo dr. E. J. Morkūnas.
Kas buvo kabinete?
1936 metais odontologijos kabinetą sudarė visi būtiniausi įrankiai ir prietaisai: jau minėta bormašinė, odontologo kėdė, spjaudyklė, lempa-prožektorius, stalelis ant gembės, termosas, sterilizatorius, įrankiai ir praustuvas.
Komplekte nebuvo kėdės gydytojai, nes tais laikais odontologai dirbo stovėdami. Kiti baldai paprasti, buitiniai.
„Taigi šioje ekspozicijoje gyvai matote šiuos visus daiktus“, – šypsosi dr. E. J. Morkūnas.
Jau buvo modernus
„Kabinetas tais laikais buvo modernus: kėdė su hidrauliniu keltuvu, atskiros jos dalys, būtent, atlošas nugarai ir galvai, reguliuojamos, porankiai taipogi, pagal paciento stambumą. Kėdė sunki, sverianti kelis šimtus kilogramų, tačiau tai nekliudė ją nunešti į paciento namus – aišku, jei pacientės vyras karininkas ir gali tam reikalui pasiųsti kareivukus. O kojinę bormašinę jauna gydytoja veždavosi į stotį, iš ten traukiniu į Dotnuvos akademijos geležinkelio stotį, o joje jau laukdavo Akademijos studentai su arkliais ir toliau važiuodavo į Akademijos rūmus gydyti profesorių ir studentų dantis“, – pasakojo dr. E. J. Morkūnas.
Po darbo viskas kartojosi atvirkštine tvarka. Tai buvo daroma ne kasdien, o pagal grafiką.
Gydytoja V. Petrauskaitė-Morkūnienė dirbo savo privačiame kabinete, bet aptarnavo ir ligonių kasos klientus. Jos kabinetas buvo lankomas daugelio kėdainiečių. Yra išlikusi to meto pacientų registracijos knyga.
Ir valdiškai, ir privačiai
Sunkiais pokario metais gydytoja darbavosi Grinkiškio parapijoje, dažnai nemokamai, nes ligonių kasa jau buvo panaikinta.
Pašušvio parapijoje Giedraičių kaime gimė jauniausias sūnus, kuris tapo taip pat odontologu, kaip ir jo sesuo Vida, gimusi dar Kėdainiuose. Pasibaigus vaiko auginimo atostogoms, Vincenta grįžo į Kėdainius ir ilgus metus, iš viso 44, dirbo poliklinikoje valdiškai, o vėliau ir privačiai.
Daug rėmėjų
Taigi ekspozicijos idėjos autorius – Eligijus Juvencijus Morkūnas.
Idėją parėmė odontologai prof. dr. Alina Pūrienė, Kazys ir Ona Preikšos, Marija ir Jonas Puodžiai. Taip pat dr. E. J. Morkūno kolegos muziejininkai: Gražina ir Jonas Markauskai, Gita Šapranauskaitė, Romanas Senapėdis, Ruslanas Aranauskas ir daugelis kitų, bei šeima, giminės.
„Esame dėkingi visiems, kurie dovanojo daiktų kolekcijai ir palaiko šios ekspozicijos idėją bei domisi odontologijos istorija Lietuvoje!“ – sakė dr. E. J. Morkūnas.
Norintiems aplankyti
Ekspozicijos atidaryme niekas neabejojo, kad šis tarpukario kabinetas taps dar vienu Kėdainių traukos centru. Juolab kad daugiau tokio specifinio pobūdžio kolekcijų šalyje nėra.
„Atskirus odontologijos eksponatus turi keli rajonai – Birštono, Lazdijų, Kauno. Norėjau, kad būtų visuma ir pilna komplektacija, kurioje būtų matyti visa ano meto įranga, medikamentai“, – pabrėžė dr. E. J. Morkūnas.
Taigi, tikimasi, kad čia vesdami ekskursijas užsuks Kėdainių gidai, taip pat svečius, susitarus iš anksto, priims ir namo savininkai.
Jeigu susidomėsite, galite skambinti tel. 8 687 74 254.
Tekste panaudota dr. E. J. Morkūno istorinė medžiaga.