renginys buvo skirtas nemokamai naudotis belaidžiu „Wifi“ internetu, kompresine oro pompa prisipūsti dviračio, neįgaliojo vežimėlio padangą ar kamuolį, USB įkrovimo jungtimi įkrauti savo mobilųjį įrenginį. Kėdainiečiai jau spėjo pamėgti moderniai sutvarkytą erdvę senamiestyje ir noriai naudojosi SUNECO stotelės teikiamais patogumais.
„Ne, tikrai jos nepavogė, – „Kėdainių mugei“ sakė įrenginį pastačiusios bendrovės BIPA rinkodaros vadovas Marijus Juronis. – Apie išmontuotą įrenginį mums pasidomėjus Kėdainių miesto seniūnijoje, jos atstovai mus informavo, kad stotelė laikinai išmontuota iki pavasario sezono pradžios, saugantis potvynio.“
Tačiau ar pagrįsta tokia Kėdainių miesto seniūnijos baimė?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus sakė, jog šiuo metu vanduo Nevėžyje ties Panevėžiu yra pakilęs dėl prieš keletą dienų buvusio gausaus lietaus.
Vanduo ir per Kėdainius tekančioje upėje pakilo beveik dviem metrais (1,80 m). Iki stichinės ribos dar trūksta daugiau kaip pusantro metro. Vidutinis vandens lygis sausio mėnesį turėtų būti 1,40 m mažesnis nei šiandien yra.
„Vandens lygis yra neįprastai aukštas, nes šiuo metu turėtų snigti, o ne lyti, – apie neįprastą reiškinį žiemą kalbėjo meteorologas. – Sausio mėnesį krituliai įprastai būna sniego pavidalo ir nesukelia upėse tokio pakilimo.“
Paklaustas, ar tikėtinas šį pavasarį potvynis, J. Šimkus atsakė, jog prognozių iki pavasario dar nėra.
„Realiai yra prognozė pirmai vasario pusei. Ir sausio pabaiga, ir pirma vasario pusė šiltesni nei įprasta. Didelių šalčių neprognozuojama. O kritulių bus apie normą. Jei bus pliusinė temperatūra, vadinasi, ir lis.
Tikslias prognozes pavasariui sunku dar pasakyti, bet tos žiemos dar kaip ir nenumatoma, na, nebent kažkas stipriai pasikeistų“, – teigė J. Šimkus.
Pasak specialisto, įprastai pavasario potvynis būna po vidutiniškos žiemos, kai krituliai būna sniego pavidalo, kuris per du tris mėnesius susikaupia ir paprastai balandį, kai dienos pakankamai ilgos, temperatūros teigiamos, greitai ištirpsta. O visas dviejų trijų mėnesių vanduo staiga pliūpteli į upes.
„Dar žemė būna įšalusi, vanduo į dirvą nesifiltruoja, viskas patenka į upes ir tai duoda staigų didelį vandens pakilimą. Dar būna, ledai upėse susigrūda… Tad jeigu sniego nebus, tai, aišku, ir potvynio nebus“, – pabrėžė hidrometeorologas.