Elgesio kultūros problema
„Pagrindinė problema – kad aikštelė „remiasi“ į namo sienas ir susirenka paauglių kompanija, kuri ne tik keikiasi, bjauriai užgaulioja, bet ir įtraukia mažuosius į elektroninių cigarečių rūkymą. Faktiškai tai visų aikštelių, paauglių kultūros problema… Kyla daug neramumų, nepasitenkinimo“, – rašoma laiške.
Vasarą ypač kentėjo pirmų aukštų gyventojai, kurie dėl triukšmo ir necenzūrinių žodžių negalėjo atsidaryti langų. Apie planuojamas permainas savo aplinkoje žmonės sako nežinoję, kitaip būtų pareiškę savo pastebėjimus.
Pasak jų, užsienyje žaidimų aikštelės įrengiamos parkuose, kad netrikdytų žmonių poilsio, gyvenimo. „Kodėl Lietuvoje, Kėdainiuose, dabar jau taip spraudžiamos prie daugiabučių, lyg daugiau vietos nebūtų? Aikštelių atstumai pagal higienos normas numatyti iki gatvės, atliekų konteinerio, bet nėra normatyvo atstumo nuo gyvenamojo namo. O kaip triukšmo faktorius, žmonių sveikata, juk kai kurie dirba pamainomis, grįžta ir negali pailsėti, vasarą lango atsidaryti? Nesame viskuo nepatenkinti ar nusenę, bet turime ir normalius poreikius“, – piktinasi žmonės.
Ką sako teisės aktai?
Statybos techniniame reglamente dėl gyvenamųjų pastatų nurodoma, kad vaikų žaidimo aikštelė turi būti projektuojama ne arčiau kaip 10 metrų atstumu nuo buitinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimo konteinerių aikštelių, automobilių stovėjimo aikštelių ir gatvių. Apie atstumą nuo gyvenamųjų pastatų nekalbama, tad ir gyventojų skundai atsimuša tarsi į sieną.
Gaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose konkretūs atstumai nuo pastatų iki vaikų žaidimų aikštelių taip pat nėra nustatyti. Apie tai informavo priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos vyriausiasis specialistas Kęstutis Skrickis. „Tačiau privaloma atsižvelgti, kad įrengiant minėtas aikšteles nebūtų pažeisti keliams gaisrų gesinimo ir gelbėjimo automobiliams privažiuoti prie pastatų keliami reikalavimai, nurodyti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1-338 patvirtintų Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų 148 punkte. Jeigu aikštelės tvora baigiasi ne toliau kaip 7 m nuo pastato, ji netrukdo privažiuoti gaisriniams automobiliams“, – rašoma iš valdybos gautame atsakyme.
Patarė rinkti parašus
Josvainių gatvės 38A daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Vigantas Petrauskas patvirtino iš gyventojų girdėjęs apie besibūriuojančius paauglius, tačiau sakė suprantantis ir jaunąją kartą. „O kur jiems pasidėti? Prie laiptinių susėda – blogai, jei sėdi parke ant suoliukų – vėl negerai“, – kalbėjo pirmininkas. Paklaustas, ar buvo supažindintas su renovacijos ir žaidimų aikštelės prie daugiabučio namo įrengimo planais, pašnekovas atsakė teigiamai. „Per namo bendrijos susirinkimą, be kitų klausimų, kalbėsimės su gyventojais apie problemas aikštelėje ir tarsimės, ką daryti“, – teigė pirmininkas.
Josvainių gatvės gyventojai vasaros pabaigoje telefonu kreipėsi į savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyrių, kuriame jiems patarta rinkti parašus ir raštu kreiptis į administracijos direktorių, gal net įrašyti vaizdo įrašą, kaip elgiasi paaugliai, triukšmaujant kviesti policiją.
Pareigūnai pasirengę padėti
Aušra Mickevičienė, Kėdainių rajono policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji tyrėja (bendruomenės pareigūnė), gyventojams taip pat pataria kviesti policijos pareigūnus, jei daromi pažeidimai. „Tokio pobūdžio nusiskundimų iš kėdainiečių vasaros laikotarpiu buvome gavę, kalbėjomės su keliomis jaunimo grupėmis ir išaiškinome, kokios gali būti jų elgesio pasekmės. Prasidėjus mokslo metams padaugėja ir pranešimų apie paauglių rūkymą. Gavę iš gyventojų pranešimus, vietas, kuriose būriuojasi nepilnamečiai, įtraukiame į policijos pareigūnų aplankomų vietų sąrašą. Taip pat vyksta prevenciniai reidai“, – sakė bendruomenės pareigūnė.
Ji primena, kad bendruomenės pareigūnai organizuoja susitikimus su rajono gyventojais ir ragina gyventojus savo ruožtu kviesti bendruomenės pareigūnus į bendrijų susirinkimus, išsakyti problemas ir pasitarti. Vienas iš pasiteisinusių sprendimo būdų – steigti daugiabučiuose Saugios kaimynystės grupes.
Kai kurios daugiabučių namų bendrijos viešosios tvarkos pažeidimų ir saugumo problemą sprendžia savo teritorijoje įsirengdamos vaizdo stebėjimo kameras.
Jei trukdo triukšmas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja Sandra Buinovskienė pabrėžė, kad Lietuvos higienos norma HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“ nustato stacionarių triukšmo šaltinių skleidžiamo triukšmo ribinius dydžius.
Gyvenamųjų pastatų gyvenamosiose patalpose maksimalus leidžiamas triukšmo ribinis dydis dienos metu yra 55 decibelai (dBA), vakaro metu – 50 dBA, nakties – 45 dBA. Gyvenamųjų pastatų aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo, maksimalus leidžiamas triukšmo ribinis dydis dienos metu yra 70 dBA, vakaro metu – 65 dBA, nakties – 60 dBA. Palyginimui: 40 decibelų garsą sukelia šnabždesys, įprastinė kalba atitinka 50–60 decibelų, durų ar telefono skambučio garsas yra apie 80, vilkšunio skalijimas 75–85 decibelų.
Tačiau vaikų žaidimų aikštelės nėra priskiriamos stacionariems triukšmo šaltiniams. „Ši higienos norma netaikoma paties fizinio, juridinio asmens ar filialo keliamo ir jį veikiančio triukšmo,žmonių bei gyvūnų keliamo triukšmo, triukšmo darbo vietose ir transporto priemonių viduje esančio triukšmo, buitinių įrenginių (prietaisų) keliamo triukšmo vertinimo atvejais“, – akcentavo skyriaus vedėja.
Tad gyventojų skundų dėl triukšmo vaikų žaidimų aikštelėse Visuomenės sveikatos centrai netiria ir triukšmo nevertina. Tokiais atvejais patariama kreiptis į savivaldybės Viešosios tvarkos skyrių.