Paklausus kauniečių, be ko jie neįsivaizduoja Šilainių, „Kas vyksta Kaune“ sulaukė beveik 300 įvairaus rimtumo lygio komentarų, kuriuose mikrorajonas sietas tiek su tarybine architektūra ir infrastruktūra, tiek su puikiai žinomomis parduotuvėmis, atlikėjais ar garsiai nuaidėjusiais kruvinais įvykiais.
Pristatome 10 vietos gyventojams svarbiausių ir įdomiausių objektų, žmonių bei nutikimų, be kurių šilainiškiai, tikriausiai, jaustųsi tiesiog beveidžiai.
Sovietiniai daugiabučiai
Šilainių seniūnijai formaliai priklauso penkios miesto dalys – Smėliai, Milikoniai, Linkuva, Romainiai ir Sargėnai, kuriose neabejotinai yra įvairaus amžiaus statinių. Visgi vizitine Šilainių kortele galima laikyti blokuotus daugiabučius, raižančius horizontą žvelgiant nuo kitų Neries krantų ir klaidinančius čia pirmąkart apsilankiusius prašalaičius.
Prieš 40 metų ant kalno šiaurės vakarinėje Kauno dalyje plytėjo urbanizacijos nepaliesti plotai ir pavieniai kaimai – vieno iš jų, Šilainių, vardu pavadinta ir seniūnija. Kvartalai, kuriuos sudaro penkiaaukščiai, devynaukščiai ir dvylikaaukščiai blokiniai namai, suprojektuoti tik 8-ojo dešimtmečio pabaigoje, teritorija statyboms pradėta ruošti 1981 m., o pirmas daugiabutis ėmė kilti 1984 m.
Šilainiai vadinami pilkiausiu Kauno rajonu, bet tai yra ir naujausias tarybinių laikų rajonas, taip pat viena didžiausių miesto seniūnijų pagal plotą ir gyventojų skaičių. Nors socialistinių planuotojų vizija įgyvendinta tik maždaug puse numatytos apimties, savivaldybės duomenimis, 25,33 kv. km seniūnijoje gyvena apie 57 tūkst. žmonių, yra 349 daugiabučiai ir 245 gatvės.
Šilainių turgus
Jeigu nors kartą Šilainių turgavietėje nepirkote šviežios mėsos, pigių treningų, amžinų batų ar gėlių mylimajai, jokiu būdu negalite vadintis tikru šilainiškiu. Žemaičių pl. 66, šalia „Maxima“ prekybos centro, veikiantį turgų valdo bendrovė „Dalminta“, įkurta 1996 m. – spalio 16-ąją turgavietė švęs 25-metį.
Tiesa, panašu, kad ne visi prekyvietei linki šviesios ateities. Štai pernai liepą į Šilainių turgų skubėjo ugniagesiai – čia supleškėjo devyni mediniai lauko prekystaliai, apdegė vieno aukšto mūrinis pastatas. Buvo įtarimų, kad gaisras sukeltas tyčia, dėl įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“
Su aukščiausiu Baltijos šalyse jūriniu akvariumu, kelių salių kino centru, aibe parduotuvių ir restoranų 2005 m. duris atvėrusi „Mega“ iškart tapo viso Kauno hitu, o kapitalizmo pramogų ištroškę Šilainių gyventojai prekybos centrą pasiekti galėjo visų lengviausiai.
„Megoje“ patalpas šiuo metu nuomoja daugiau nei 200 prekybininkų ir paslaugų teikėjų, kurių didžiausi – buities prekių parduotuvė „Senukai“, prekybos centras „Rimi“, sporto centras „VS-Fitness“, vaikų edukacinis centras „Curiocity“. Čia taip pat yra penkių kino salių centras „Cinamon“, boulingo ir biliardo klubas, nors pramogų organizatoriai per pandemiją, žinoma, išgyvena ne geriausius laikus.
Po kapitalinės rekonstrukcijos 2016 m. gruodį „Megos“ plotas padidėjo iki 102 tūkst. kv. m, o naujoje alėjoje įsikūrė dar 70 parduotuvių. „Megos“ prekės ženklas toks sėkmingas, kad prekybos centro valdytojai „Baltic Red“ neseniai paskelbė apie planus rekonstruoti Klaipėdos „Banginį“ ir čia atidaryti to paties pavadinimo parduotuvių ir paslaugų kompleksą, tad Kauno „Mega“ greit turės sesutę.
„Broliai juodvarniai“
Tikroji Kauno kebabų ir alaus mėgėjų meka kaip juridinis vienetas įsteigta dar 1991 m. ir šiemet švęs garbingą 30 metų jubiliejų. Per ilgus veiklos metus keičiantis įstatyminei bazei ir žmonių mentalitetui, bendrovė netgi metėsi į gėlių verslą, bet kelios kitos „Brolių juodvarnių“ užeigos tebeveikia, kurių bene žymiausia yra Žemaičių plente, greta Milikonių apžvalgos aikštelės.
Pasiimi kebabą ir žygiuoji kirsti ant panoramos – tikra Šilainių romantika, kuria pasimėgauti liaudis suvažiuoja iš viso Kauno. Tiesą sakant, ypač penktadienio vakarais liaudis būna taip išalkusi, jog čia kone formuojasi spūstys, nepaisant to, kad alkoholio parduotuvė uždaryta.
Susišaudymai
Jeigu puiki panorama jūsų nejaudina, Šilainiai prie kebabo turi pasiūlyti tamsių istorijų. Pagal portalo skaitytojus, giliai šilainiškių sąmonėje yra įsirėžę mirtini šūviai, tratėję pastarąjį dešimtmetį.
2015-ųjų lapkritį Baltų prospekte prie naujų kotedžų kaukėtam užpuolikui apšaudžius automobilį, kuriame buvo du žmonės, žuvo 1988 m. gimęs Deimantas Bugavičius, o 2016-ųjų gruodį prie namų tame pačiame Baltų prospekte nužudytas 1982 m. gimęs kovotojas Remigijus Morkevičius. Abu jauni vyrai buvo ne kartą teisti ir sieti su organizuoto nusikalstamumo pasauliu.
Dar kelios paminėtinos Šilainių kriminalinės vaivorykštės spalvos – 2013 m. lošimo namuose „Admiral“ Baltijos gatvėje Vitalijus Trakimavičius nušovė policijos pareigūną Arnoldą Jurašių, 2011 m. per atskirus išpuolius nušauti Darius Čekalinas ir Vidmantas Sadauskas, 2010 m. – Rytis Korsakas. Visi nužudymai įvykdyti Baltų prospekte, asmenys sieti su „agurkinių“ gauja arba turėję labai platų įvairaus sukirpimo pažįstamų ratą.
Kokios patrankų salvės be ugnies? 2012 m. Baltų prospekto devynaukščio septintame aukšte vykęs vakarėlis buvo tikrai pragariškas. Nekviestas prisistatęs Martynas Sasnauskas su bendrais apipylė benzinu ir padegė duris atidariusį vaikiną. Šis užduso vonioje, o bute išplitusios liepsnos kai kuriuos vakarėlio dalyvius privertė šokti pro langus, du jaunuoliai buvo sunkiai sužaloti, vienas liko neįgalus. Užsienyje slapstęsis pagrindinis padegimo organizatorius M. Sasnauskas 2018 m. nuteistas 13 metų laisvės atėmimu.
OG Version
Kol blogiukai Šilainiuose spaudžia gaidukus, kriminalinį gyvenimo būdą romantizuojantys atlikėjai kepa hitus. Kai gaujų karai mikrorajone buvo pasiekę piką, Dominykas Ježerskis-OG Version, jeigu buvo geras vaikas, dar mynė takelį į mokyklą, bet dabar dalis skaitytojų be jaunojo reperio Šilainių neįsivaizduoja.
2017 m. vaizdo įrašų platformoje „YouTube“ įkaltas „Kevinas Durantas“ tarp paauglių sukėlė tikrą audrą, o kitais metais pasirodžiusiame „Nieko Asmeniško“ apdainuoti Šilainiai, kuriuose reikalus sukantis lyrinis subjektas po rajoną nešiojasi „Glock“ pistoletą, gurkšnoja čefyrą, o į jo namus vietoje picų išvežiotojo beldžiasi agentai.
Automobiliais užpildyti kiemai
Šilainių projektavimo metu nemenka prabanga šeimai buvo turėti „Žiguliuką“, kurį geriausia buvo laikyti užrakintą garaže, o prispyrus palikti kieme – bent jau nusiimti valytuvų šluoteles. Automobilių skaičius per keturis dešimtmečius dramatiškai šoktelėjo, bet kiemai, kaip mikrorajono išmintis byloja – ne guminiai.
Prie savo namo rasti vietą transporto priemonei po darbo dažnam šilainiškiui nepavyksta, užstatomi įvažiavimai ir žaliosios zonos, ilgainiui virstančios purvo zonomis. Baltų prospekto kieme prie Šilainių baseino net užvirė kaimynų karas, į kurį buvo įtraukti policijos pareigūnai. Per 2018-uosius dėl draudžiamo stovėjimo čia surašyta daugiau nei 50 protokolų.
Didžiausias Lietuvoje kryžius
Kai kurie šilainiškiai – karšti katalikai. Tai byloja 2019 m. vasarą Baltų prospekte, prie Kauno Šv. Jono Pauliaus II koplyčios iškilęs 33 m aukščio kryžius. „Pašaukti laisvei“ pavadintas religinės temos monumentas neblogai matomas iš įvairių Šilainių vietų, jo smailė prisijungė prie Kristaus Prisikėlimo bažnyčios žvelgiant į Kauno panoramą nuo IX forto.
Anot parapijos, monumentu siekiama atgaivinti ir įamžinti Lietuvos istoriją šių dienų kontekste, prie kryžiaus planuojama rengti religines, kultūrines bei patriotines šventes.
Tai yra pirmasis šviesaus atminimo architekto Algimanto Kančo parengto projekto etapas – kryžius turėtų sudaryti fasadą naujos bažnyčios, kurios karkasą už 1,5 mln. eurų planuota pastatyti iki 2021 m. rugsėjo, bet akivaizdu, kad darbai nusikels.
Aukšti šaligatviai ir borteliai
Kadangi Šilainiai – palyginti naujas rajonas, kapitalinio remonto dalis gatvių nemačiusios ilgus metus. Naujas pėsčiųjų ir dviračių takas 2018 m. nutiestas Baltų prospekte, bet kitos mikrorajono pėsčiųjų arterijos neblizga ir nors prie perėjų nuovažos yra, kauniečiams ant šaligatvių vietomis gali tekti tiesiog užkopti.
Įdomu, kad urbanistas Saulius Lukošius Šilainiuose buvo numatęs riboti triukšmo poveikį ir atskirti pėsčiųjų bei transporto srautus įgilindamas pagrindines gatves – Baltų prospektas, Žemaičių plentas, Baltijos ir Kuršių gatvės turėjo būti įleistos giliau žemėn, o per jas nutiesti tiltai pėstiesiems. Visgi statybininkams pareiškus, kad kasti teks per daug, šio plano atsisakyta.
Prastas susisiekimas su miesto centru
Bene labiausiai diskutuotina skaitytojų įvardyta Šilainių ypatybė – nekoks susisiekimas su centrine miesto dalimi. Mikrorajono nespėta prijungti prie troleibusų kontaktinio tinklo, tačiau Šilainius aptarnauja keliolika autobusų ir mikroautobusų maršrutų, kurių svarbiausi piko metu kursuoja kas 10-20 min., o kelionė iki centro trunka ne daugiau kaip 20 min.
Tuometinis Kauno savivaldybėsTransporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras „Kas vyksta Kaune“ prieš kelerius metus nurodė, kad apie 2000 m. būta planų plėsti troleibusų kontaktinį tinklą į Šilainių mikrorajoną.
Visgi kontaktinio tinklo statyboms kainuojant labai brangiai, tuo metu elektrinių autobusų gamybai sparčiai vystantis, P. Kero teigimu, tikėtina, kad 15 metų laikotarpiu bus priimtas sprendimas išvis atsisakyti kontaktinio tinklo ir miestą aptarnauti autobusais, todėl plėsti troleibusų kontaktinį tinklą į Šilainius neplanuojama.