„Kauno vandenys“ savo aptarnaujamoje teritorijoje vandenį tiekia 162,3 tūkst. būstų, o nuotekas – 159,6 tūkst. Iš viso per praėjusius metus įmonė sulaukė 2,8 tūkst. naujų klientų, o 1,7 tūkst. tik vandentiekį turėjusių būstų prisijungė ir prie nuotekų tinklų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Daug privačių namų savininkų tiek Kauno mieste, tiek Kauno rajone nemato reikalo prisijungti prie nuotekų tinklų, nes nuotekas nori tvarkyti savarankiškai. Įmonės direktorius Ramūnas Šulskus sako, kad jie tokią teisę turi, jei nuotekas išvalo pagal taisykles, tačiau jis pabrėžia, kad dalis kauniečių jomis vis dar atsikrato neteisėtais būdais, taip teršdami aplinką.
Plečiasi kasmet
„Kauno vandenų“ atstovai pastebi, kad situacija gerėja – centralizuotų tinklų kiekvienais metais prisijungia po keletą tūkstančių būstų, o įmonė infrastruktūrą plečia ir kasmet pakloja dešimtis kilometrų naujų tinklų.
Štai praėjusiais metais įmonė paklojo 35,15 km naujų vandentiekio ir 57,43 km nuotekų tinklų, prie kurių prisijungė ištisi kvartalai Vaišvydavoje, Zuikinėje, Panemunėje, Aleksote, Šančiuose, Vilijampolėje ir Šilainiuose.
„Daugiausiai neprisijungusių vartotojų yra ten, kur įvesti nuotekas techniškai sudėtinga. Turgaus kvartalai aplink Žaliakalnį, ypač kur gatvės baigiasi šlaituose, Panemunėje ar Šančių rajone – senieji smulkūs prieškariu chaotiškai pastatyti nameliai, Gričiupis, kur daug pastatų stovi ant aukštų šlaitų. Amaliuose keblumų kelia didelė individualių namų, sodų koncentracija – sunkioji technika ne visada gali ten pravažiuoti“, – aiškino R. Šulskus.
Jis pabrėžia, kad mieste, lyginant su Kauno rajonu, pasijungimo lygis kur kas aukštesnis, o naujai statomi privačių namų kvartalai ten, kur tokia galimybė sudaryta, paprastai prisijungia prie centralizuotų tinklų, daugiau problemų kyla su senesniais pastatais.
Šiuo metu Kauno mieste yra 2,8 tūkst. privačių namų ir apie 400 butų, neprisijungusių prie nuotekų tinklų. Kauno rajone savo aptarnaujamoje teritorijoje bendrovė skaičiuoja 1,1 tūkst. neprisijungusių privačių namų. Daugybė tokių Garliavoje bei Domeikavos seniūnijos kaimuose.
Vykdo tikrinimus
Anot bendrovės vadovo, centralizuotų tinklų plėtra planuojama ir šiemet. Kauno mieste ir rajone planuojama nutiesti 19,9 km vandens ir 33 km nuotekų tinklų. R. Šulskaus teigimu, „Kauno vandenys“ siekia, kad aplinka būtų teršiama kuo mažiau, todėl reguliariai vykdo ir patikrinimus, ypač aplink Girstupį, Gričiupį ir Amalės upelius. Anot jo, Girstupis apskritai buvo tapęs nuotekų upeliu.
„Patikrinimai vyksta reguliariai, sistemingai, suskaičiavus, kiek turime neprisijungusių. Iš pradžių į gyventojus kreipiamės laiškais, klausdami, kaip jie tvarko atliekas, vėliau vykstame į vietą kartu su miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus bei Aplinkos apsaugos agentūros atstovais.
Jeigu gyventojai nuotekas tvarko individualiai, jie turi pateikti tai dokumentus, įrodančius, kokiam vežėjui nuotekas priduodamos, tas vežėjas turi atitinkamai turėti sutartį su vandens nuotekų tvarkytoju, kad jis tas nuotekas atveža tvarkingai mums, jų neišpila kažkur savavališkai“, – sakė „Kauno vandenų“ vadovas.
Anot jo, atsiranda ir gyventojų, kurie tamsiu paros metu iš savo nuotekų duobės siurbliuku nelegaliai perpumpuoja į gatvės tinklą, o vėliau atsisako jungtis prie tinklų.
Duoda rezultatų
Namų ūkiams, kurie nėra prisijungę prie centrini tinklų ir nuotekomis atsikrato neteisėtai, skiriamos ir tęstinės baudos iki 600 eurų – net ir ją susimokėjus vis vien reikalaujama nuotekas tvarkyti teisingai.
Kaip sako R. Šulskus, tokie patikrinimai duoda rezultatų nes dalis gyventojų atsiliepia ir kreipiasi norėdami prisijungti – po praėjusių metų birželį-spalį vykdytų patikrinimų „Kauno vandenys“ su gyventojais pasirašė daugiau kaip 600 sutarčių dėl prisijungimo prie miesto nuotekų tinklų.
Dar beveik pusantro šimto gyventojų pateikė prašymus, o apie pusė tūkstančio privačių namų savininkų sudarė sutartis su vienu iš 11 Kauno mieste legaliai veikiančių nuotekų išvežėjų, pradėjo tinkamai vesti dokumentaciją, išsaugant kvitus už gautas paslaugas.
„Net ir ekonominiu požiūriu prisijungti prie centralizuotos sistemos pigiau nei turėti savo valymo įrenginius, tvarkyti savo nuotekas individualiai, samdyti vežėją, nebent tai daroma nelegaliais būdais. Be to, atsiranda ir aplinkosauginių niuansų, nes profesionali vandentvarkos įmonė visada tinkamai išvalys nuotekas ir neišleis į upelį teršalų“, – kalbėjo „Kauno vandenų“ vadovas.
Per praėjusius metus patikrinta apie pusė tūkstančių privačių seniūnijų valdų. Surengti reguliarūs vietinių nuotekų sistemų ir valymo įrenginių inspektavimai, taip pat neplaniniai apsilankymai ir net požeminė žvalgyba georadaru. Šiuo metu tokie reidai sustabdyti dėl karantino, tačiau jam pasibaigus planuojama patikrinimus atnaujinti.
Senbuviai jungiasi ne visada
Amalių sodų bendrijos pirmininkas Tomas Zdanys sako, kad statant naujus namus, ten, kur yra galimybė, visi vieningai jungiasi prie centrinių vandens ir nuotekų tinklų, mat tai – ir daug pigiau, ir švariau, ir kur kas paprasčiau.
„Tačiau tiems, kurie galbūt nesulaukė centrinių tinklų tiesimo ir prieš kurį laiką priėmė sprendimą tvarkytis individualiai, dažnai nebeapsimoka jungtis. Mano sklype sutvarkyta aplinka, kad aš prisijungčiau prie centrinių tinklų, turėčiau lupti lauk visas trinkeles, gadinti veją. Investavau į gręžinį, filtrus, kiekvienais metais vandenį vežu tirti – jis yra labai geros kokybės, tad jungtis nebėra prasmės“, – tikino T. Zdanys.
Anot Amalių sodų bendrijos pirmininko, į sodus daug kas atvyksta tik pavasaroti ar praleisti savaitgalių, tad neinvestuoja tūkstantinių sumų tam, kad turėtų tvarkingą vandenį ar nuotekas, verčiau naudojasi šuliniu, turi lauko tualetus ar drenažinius šulinius.
„Iš „Kauno vandenų“ kartais trūksta viešumo. Žmonės planuojasi į priekį – jei būtų aiškios perspektyvos, kada bus nutiesti tinklai, galbūt jie palauktų pusę metų ar metus ir prisijungtų prie centralizuotos sistemos, kas tikrai yra ir pigiau, ir nereikia sukti galvos dėl nuotekų. Tačiau kai nieko nežinoma, vis tiek reikia priimti kažkokį sprendimą ir žmonės renkasi tvarkytis individualiai“, – svarstė pašnekovas.
Jis sako, kad situacija pastaruoju metu gerėja: per dvejus metus nutiesta viena kita tinklų magistralė, o šiais metais sodų bendrija gavo iš „Kauno vandenų“ ir sąrašą, kokiose gatvėse planuojama tinklų plėtra.