Stalo žaidimas „Kauno gatvėmis“ visuomenei buvo pristatytas kovo 9 d. A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje. Kol kas žaidimas netiražuotas.
Originaliai paminėjo Kovo 11-ąją
Žaidimo kūrėjai mintimis sugrįžo į 2016-uosius, kai prieš Kovo 11-ąją suko galvas, kaip įsimintinai paminėti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
„Kovo 11-ąją vertinu kaip antrąjį gimtadienį. Manau, kiekvienas, gimęs prieš 1990-uosius galėtų taip vertinti. Po 1990-ųjų atgavome ne tik savo šalį, bet ir asmeninę nepriklausomybę, nuo tada vėl galime laisvai reikštis“, – sakė kaunietis menininkas M. Mikulevičius.
2016 m. pradžioje Aušrinė su Mantu aptiko straipsnį, pasakojantį apie lietuvį, vienoje Skandinavijos šalyje išvaikščiojusį Lietuvos kelią. Buvo nauja ir įdomu, tad Mantui kilo mintis surengti eiseną ir Kauno centro gatvėmis išvaikščioti žodžio „Lietuva“ kontūrą. Reikėjo sudaryti gatvėmis besidriekiantį maršrutą, teko paplušėti, čia į pagalbą atėjo duktė Saulė, pieštuku apvedžiojusi Kauno gatves.
Kitą dieną šeima atsisiuntė programėlę, išbandė maršrutą ir Kovo 11-ąją sukvietė bendraminčius į iniciatyvą. Daugiau kaip 5 km trukusioje eisenoje dalyvavo apie dvidešimt žmonių. Ji organizuota dar kelis kartus, o 2017 m. Vytauto Didžiojo karo muziejuje buvo pristatyta paroda, kur eksponuotas plakatas su žodžio „Lietuva“ maršrutu ir eisenos fotografijomis. 2018 m. paroda demonstruota Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje.
Meilę Kaunui perteikė stalo žaidimu
Netikėtai Mantui užgimė stalo žaidimo „Kauno gatvėmis“ idėja. Anot jo, žaidimo mintį pastūmėjo du svarbūs dalykai: emocinis ryšys su miestu ir Kovo 11-osios svarba jų šeimai.
„Šiame mieste mes su Aušrine gimėme, augome, patyrėme pirmąją meilę, kartu mokėmės nuo pirmos klasės. Čia vedėme – Sobore mus sutuokė kunigas Ričardas Mikutavičius. Kaune gimė trys mūsų vaikai. Aišku, buvo pasvajojimų gyventi Norvegijoje, Italijoje ar Ispanijoje, bet prisilietę prie tų kraštų pamatėme, kad nors ten ir gera, malonu, bet giliai širdyje jautėme, jog mūsų šaknys Lietuvoje. Čia mums viskas brangu, tik čia norime gyventi ir niekur kitur“, – atviravo M. Mikulevičius.
Impulsą žaidimo kūrybai davė prisiminimai. Atmintyje Mantui iškilo tėvo fotografija su pasivaikščiojimu Laisvės alėja, kai jam buvo vos 5-eri (1978-aisiais). Tuomet pagrindine miesto gatve jis keliavo su J. Gruodžio konservatorijoje studijuojančia mama ir jos kurso draugais. Mena, kad tėtis jau vaidino teatre.
Atsiminė ir 1985 m. įvykį, kai tetos krišnaitės namuose buvo atliekama krata, išnešti paveikslai su nutapytu Krišna.
„Kratos metu išnešė ne tik su krišnaizmu susijusius daiktus, bet ir pusę namų išvilko. O po 1990-ųjų tapome laisvi, vėl saviraiška! Tada užgimė noras atsidėkoti miestui, aplinkai“, – džiaugsmingai kalbėjo kaunietis.
Sugalvojęs sukurti stalo žaidimą, Mantas svarstė, kad apsisuks per kokius 2-3 mėn., bet viskas užtruko beveik 5 metus. Buvo ir ilgesnių sustojimo periodų, korekcijų.
„Kai vyko paskutinė pauzė, mačiau, kad Mantas nusiminęs ir galbūt jau praradęs viltį, kad žaidimas pagaliau išeis. Su vaikais surezgėme slaptą planą, susikambinome ir nusprendėme, kad turime per 2,5 sav. atlikti likusias korekcijas ir užbaigti žaidimą. Manto gimtadienio proga pernai lapkričio 25 d. jam įteikta brangi, kelerius metus laukta dovana – atspausdintas žaidimas“, – sakė A. Mikulevičienė.
„Šis darbas man toks brangus! Čia – mano Kaunas!“, – emocingai kalbėjo M. Mikulevičius.
Įsitraukė visa šeima
Į žaidimo įgyvendinimą įsitraukė visa Mikulevičių šeima: menininkas, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys, visuomenininkas Mantas Mikulevičius ne tik buvo idėjos autorius, bet ir vystytojas bei pagrindinis įkvėpėjas. Medicinos srityje dirbanti jo žmona Aušrinė Mikulevičienė tapo projekto redaktore ir galutinio žaidimo išleidimo į gyvenimą logistikos bei techninių sprendimų organizatore.
Vienoje gyvenantis sūnus tapytojas Vytenis Mikulevičius sukūrė žaidimo lentos meninę vizualizaciją ir ją įgyvendino. Švietimo srityje Bristolyje (Anglija) dirbanti dukra Liepa Mikulevičiūtė buvo projekto testuotoja, techninių sprendimų ir patobulinimų iniciatorė bei įgyvendintoja.
Prieš pat 2023 m. Kovo 11-ąją žaidimą visuomenei kartu su tėvais pristačiusi VDA grafinio dizaino ketvirtakursė Saulė Mikulevičiūtė tapo Lietuvos vardo Kauno žemėlapyje atradėja, grafinių sprendimų ir maketavimo autore.
Visi šeimos nariai galvojo taisykles, klausimus, netikėtumų korteles ir kt. Duktė Liepa pasiūlė įvesti geltonoms kortelėms QR kodus, jos skirtos itin žingeidiems žaidėjams. Mama Aušrinė iš modilino pagamino žaidimo figūrėles.
Stengtasi, kad būtų įdomu, tad žaidžiant gali tekti palydėti namo pasiklydusį šuniuką, ar pakalbinti Laisvės alėjoje sutiktą draugą.
Pažinti Kauną
Žvilgtelkime į žaidimą. Kortelės yra trijų spalvų, kaip Lietuvos vėliava: geltona, žalia, raudona. Žaidžiant patikrinamos žinios apie Kauno istoriją, architektūrą, asmenybes, gatves ir skersgatvius.
Kortelės suskirstytos į klausimų, netikėtumo ir budrumo sritis. Dalis kortelių skirta žaidėjų kūrybai – skatinama patiems pažymėti brangias vietas ar prisiminimus.
Keliaudami Kauno gatvėmis sužinosite apie Kauno paveikslų galeriją, įvairius miesto teatrus, Filharmoniją, Centrinį banką, Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kitus svarbius pastatus. Taip pat, kada buvo atstatytas Vytauto Didžiojo (~1350-1430) paminklas, kur ne per seniausiai buvo atrastas Žygimanto Augusto laikų lobis ar kas sukūrė garsiąją „Laisvės“ statulą.
Tarp svarbių Kauno asmenybių žaidime paminimas ir laisvės šauklys Romas Kalanta. Pačiam žaidimo sumanytojui Mantui brangiausios kelios vietos: buvusi kavinė „Tulpė“ ir Nacionalinis Kauno dramos teatras. Čia kūrė jam brangūs žmonės.
Paaiškės įdomybės apie gatvių pavadinimus, pvz., Gedimino gatvė pavadinta kunigaikščio Gedimino (1275-1341) garbei, jo vadovavimo metu Vilnius tapo Lietuvos sostine. Minimos ir Vasario 16-osios, S. Daukanto, K. Donelaičio, Maironio gatvės.
Kol kas pažaisti – tik muziejuje
Šiuo metu stalo žaidimą „Kauno gatvės“ galima pažaisti tik A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje (Vydūno al. 2). Čia jis bus eksponuojamas iki balandžio 29 d.
Žaisti galima muziejaus darbo valandomis: II-VI 11-17 val., IV 11-19 val.
Atvykus reikia įsigyti muziejaus lankytojo bilietą. Kartu bus galima apsilankyti ir muziejaus ekspozicijose. Reikia nusiteikti, kad žaidžiant galima užtrukti ne vieną valandą.
Žaidimo kūrėjai viliasi, kad atsiras geradarių, kurie išleis šį žaidimą tam tikru tiražu ir padovanos jį miestui.