Vasario mėnesį Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Radeta Savickienė portalui „Kas vyksta Kaune“ teigė, kad tvarkomame Nemuno ir Nevėžio kraštovaizdžio draustinyje iškirsti invaziniai medžiai, t.y. uosialapiai klevai bei specialia technika naikinami kelmai.
„Pavasarį dalyje vietų bus atsėtas specialus žolių mišinys“, – teigė specialistė.
Pasak jos, dalis medžių buvo kertama įgyvendinant Kauno miesto savivaldybės Nemuno ir Nevėžio santakos kraštovaizdžio draustinio kraštovaizdžio formavimo ir ekologinės būklės gerinimo projektą. Kiti kirtimai buvo vykdomi gavus vadovų žodinį pavedimą.
Po tvarkymo darbų lankytojams atsivėrė dviejų upių santakos vaizdai. Šios santakos smaigalyje – kitame Nemuno krante – Pyplių piliakalnis.
Nemuno ir Nevėžio santakos teritorija priklauso Kauno miesto saugomam draustiniui, tačiau per ją maršrutai veda į Kauno rajono valdas.
„Kaip šioje zonoj pagyvinti turizmą ir gyventojų rekreacijos poreikius yra daug“, – sako Kauno rajono mero patarėjas Edmundas Mališauskas. Pasak jo, ši vieta gali būti įtraukta į kelis per rajono teritoriją besidriekiančius maršrutus.
„Pirmiausia, ji gali įeiti į mažąjį pakaunės turizmo žiedą, kuris prasideda nuo Marvelės, driekiasi pro Pyplius, Kačerginę ir jau pasiekė Zapyškį, kur dviratininkai galės persikelti per Nemuną specialiu laivu –keltu“, – sako E. Mališauskas. Pasak jo, pernai dviratininkus ir pėsčiuosius per Nemuną kėlė nedidelis 12 vietų laivelis „Vytis“, bet jis buvo šiek tiek per mažas ir nepritaikytas dviratininkams.
„Šiemet savivaldybė planuoja pirkti didesnį ir patogesnį laivą, todėl patogiai persikėlę į kitą krantą, dviratininkai galės aplankyti Kulautuvą, po to grįžti dviračių taku pro Netonius, Šilelio kaimą ir Raudondvarį“, – sakė E. Mališauskas.
Jo teigimu, Raudondvaryje ties tiltu per Nevėžį dabar kuriama jungtis dviratininkų takui, o minėtas laivas sezono metu galėtų plaukioti ir į Kačerginę, galbūt Vilkiją, Pyplius. Tačiau šiam sumanymui įgyvendinti reikėtų minėtose vietose įrengti mobilias prieplaukėles.