Apie „Mokslo salą“ kalbos sklando ne vienerius metus – objektas pradėtas statyti dar 2020 m. spalį – tuomet buvo paskelbtas pirmasis Lietuvoje tarptautinis konkursas, kuriame varžėsi daugiau kaip 100 architektūrinių projektų iš viso pasaulio.
Galiausiai pastatą suprojektavo Ispanijos ir Australijos architektų kompanijos „SMAR Architecture Studio“, prie techninės dalies darbų prisidėjo ir architekto Gintauto Natkevičiaus vadovaujama architektų grupė.
Nors centrą žadėta atidaryti 2022 metais, tuomet buvo baigta apie 70 proc. statinio. Peršokus į 2024 m. pabaigą galime konstatuoti, jog „Mokslo sala“ yra baigta, o jau penktadienį muziejus bus atidarytas lankytojams.
Virš 100 eksponatų
„Mokslo salos“ vadovė Aistė Lukaševičiūtė pasakoja, kad lankytojai čia pamatys apie 140 eksponatų.
„Pagrindinė mūsų ekspozicija atsidaro kartu su mokslo centru, taip pat ir planetariumas, kuris yra vienintelis Lietuvoje“, – pabrėždama muziejaus išskirtinumą, teigė A. Lukaševičiūtė.
Muziejaus vadovė pasakoja, jog muziejus iš kitų išsiskiria ir savo patrauklumu mažamečiams vaikams, kurie dar nemoka skaityti ar rašyti, tačiau galės pažintinę kelionę pradėti jausdami skirtingas spalvas ir garsus.
„Pagrindinė mokslo muziejaus esmė – pakviesti vaikus, ir labai didelius ir mažus, ir net labai labai didelius, ateiti apsilankyti, bandyti ekspozicijas, atrasti patiems.
Esminis dalykas, kuo „Mokslo sala“ yra kitokia nei bet koks kitas muziejus Lietuvoje, tai būtent ta patirtinė ekspozicija. Ir kai lankytojai pradės lankytis čia, iš karto pasikeičia apsilankymo suvokimas. Tu į viską pradedi žiūrėti kitaip, viską nori liesti, bandyti, imti. Tą ir skatiname daryti“, – pasakojo A. Lukaševičiūtė.
„Papildoma mūsų tema skirta patiems jauniausiems lankytojams, kurie nemoka skaityti ir rašyti, bet supranta spalvas, garsus. Jie irgi pradeda savo pažinimo kelionę“, – pridūrė vadovė.
Išskiria vieną ekspoziciją
Nuolatinė ekspozicija suskirstyta į septynias temas: žmogaus kūnas ir sveikata, maistas, gamta ir aplinka, atliekos ir tarša, energija, transportas bei komunikacija.
Kiekvienoje ekspozicijos dalyje yra po keletą eksponatų, kuriuose lankytojų prašoma priimti tam tikrus sprendimus.
„Mokslo salos“ vadovė žurnalistams papasakojo ir apie jos mėgstamiausią eksponatą.
„Tai yra kinetinės šviesos skulptūra, atspindinti duomenis, apie tai koks pasaulis yra šiandien, koks prognozuojama pasaulis bus ateityje, tai, kokią salą mes kuriame.
Kiekvienas teigiamas sprendimas atkeliaujantis į mokslo salą, daro šį eksponatą švelnesniu, ramesniu, švelniai mėlynu. Kiekvienas blogas sprendimas jį daro raudonu, violetiniu. Galėsite nuolatos matyti, kokius sprendimus (gerus ar blogus) priima draugai“, – pasakoja A. Lukaševičienė.
Vienintelis veikiantis planetariumas
Kaip minėjo mokslo populiarinimo centro direktorė, muziejuje esantis kupolo formos planetariumas – vienintelis toks Lietuvoje.
Astronomas Mindaugas Macijauskas pasakoja, jog šiuo metu Lietuvoje yra trys planetariumai. Pirmasis planetariumas jau seniai nebeatlieka šios funkcijos, antrasis yra Vilniuje ir šiuo metu yra rekonstruojamas, o trečiasis – Kaune.
Mokslininkas pasakoja, jog kupolo forma pasirinkta ne atsitiktinai – taip paprasčiau pademonstruoti naktinį dangaus vaizdą.
„Tai yra dar vienas ypatingas, neįprastas būdas supažindinti žmones su mus supančiu pasauliu. Kadangi orientacija yra labiau į astronomiją, tiksliuosius mokslus ir t.t, tai labai patogi kupolo forma, kuri įtraukia lankytojus, tarsi jiems leidžia sudalyvauti visame veiksme“, – paaiškino M. Macijauskas.
Mokslininkas pabrėžia ambicingą iškeltą tikslą – mokslo populiarinimo centras sieks pats kurti gyvus šou.
„Mūsų planetariume mes sieksime ne tik rodyti pirktinį turinį, filmus, bet taip pat kurti ir mūsų pačių gyvus šou. Turinio gamyba tokiam ypatingam prietaisui užtrunka tikrai ilgai. Tai ko gero yra šiuo metu pati sudėtingiausia projekcinė sistema, skirta mokslui ir švietimui. Iš viso 9 projektoriai, visa didžiulė spinta kompiuterių, serverinė ir t.t“, – pabrėžė astronomas.
Beje, astronomas teigia, jog ateityje centras planuos pats kurti ir kitų mokslo sričių turinį.
„Ateityje tikimės išplėsti turinį iki kitų mokslo sričių – žemės mokslų, klimatologijos, meteorologijos, geografijos, STEAM mokslų, fizika, biologija. Bet visa tai reikia sukurti“, – žada M. Macijauskas.
M. Macijauskas pasakoja, jog jau artėjantį savaitgalį kauniečiai „Mokslo saloje“ planetariume galės pamatyti naktinio dangaus vaizdus, vėliau juos palyginti su gyvais vaizdais.
„Atidarymo savaitgaliui tikimės žmonėms bent truputį parodyti naktinio dangaus, tokį, kokį galėtų pamatyti atvykimo dieną į muziejų, dienos vakare, naktį, kitą rytą, ryškiausius objektus, su kuriais galėtų susipažinti prieš tai čia planetariume, o po to pabandyti juos pamatyti gyvai“, – pasakoja mokslininkas.
Bilieto kaina – keliolika eurų
Bilietus įsigyti galima pirmadienį paleidžiamoje įstaigos internetinėje svetainėje arba atvykus į „Mokslo salą“ įprastose bei savitarnos kasose.
Pasak muziejaus vadovės, šeštadienį ir sekmadienį „Mokslo saloje“ taip pat vyks paskaitos apie dirbtinį intelektą, mokymosi galimybes, bus pristatoma planetariumo programa.
Nuolatinės ekspozicijos bilieto kaina suaugusiajam siekia 17 eurų, vaikui – 12 eurų. Bilietas į planetariumą kainuos atitinkamai 8 ir 6 eurus.
„Kaina numatyta remiantis praktika kitų panašių centrų Europoje. (…) Planetariumo kaina siejama su kino teatro bilietais, nes tai panašios vertės, panašaus tipo pasirodymas“, – sakė A. Lukaševičiūtė.
Taip pat numatytas 50 eurų kainuosiantis šeimos bilietas, juo gali pasinaudoti vienas arba du suaugusieji su dviem arba trimis vaikais.
Pasak jos, tikimasi, kad nemokamuose atidarymo savaitgalio renginiuose „Mokslo saloje“ kasdien tilps dar apie tūkstantį žmonių. Penktadienį vakare vyks šventinis koncertas, kuriame pasirodys atlikėjas Free Finga.
Kainavo beveik 40 mln. eurų
„Mokslo salos“ projektas iš viso kainavo apie 38 mln. eurų. Iš šios sumos išlaidos įrangai, kaip nurodė meras, sudarė 5,3 mln. eurų, planetariumui – 2 mln. eurų. Europos Sąjungos lėšomis finansuota beveik 19 mln. eurų projekto, valstybės – 5 mln. eurų, savivaldybės – 14 mln. eurų.
11,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto pastate įrengtos nuolatinės ir kintančios ekspozicijos, virtualių projekcijų erdvė – planetariumas, edukacijų centras Kauno regiono moksleiviams, kavinė, administracinės patalpos.
Pagrindinis centro eksponatas apjungia septynias nuolatinės ekspozicijos temas, kurios atspindi skirtingas žmogaus veiklos sritis ir įtaką planetos pusiausvyrai bei gerovei.
„Mokslo salą“ statė įmonė „Autokausta“, ekspoziciją sukūrė Lenkijos bendrovė „Trias Avi“.