Atotrūkis – 43 proc.
Kaip skelbia „Sodra“, atotrūkis tarp didmiesčių ir regionų trečiąjį metų ketvirtį nemažėjo: Vilniuje uždirbama 43 proc. daugiau nei regionuose. Rugsėjį vidutinės darbo pajamos Vilniuje siekė 2 tūkst. 291 eurą, o likusiose savivaldybėse – vidutiniškai 1 602 eurus popieriuje. Skirtumas į rankas – 377 eurai.
„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėjos Kristinos Zitikytės duomenimis, vidutinės apdraustųjų pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, per metus Kėdainių rajone padidėjo 10,7 proc. ir siekė 1 tūkst. 618 Eur prieš mokesčius.
„Skaičiuojame, kad į rankas vidutiniškai dirbančiojo pajamos Kėdainių rajone padidėjo 10,3 proc. arba 97 eurais ir šių metų rugsėjo mėn. siekė 1 tūkst. 039 eurus“, – kalbėjo „Sodros“ atstovė.
Atotrūkio priežastys – kelios
Kalbėdama apie atotrūkio priežastis, patarėja pažymėjo, kad tam įtakos turi tiek demografinės, tiek ir ekonominės priežastys: „Darbingo amžiaus žmonės palieka regionus ieškodami geresnio darbo užmokesčio, o tie, kurie norėtų likti, susiduria su darbo vietų trūkumu“.
Jos duomenimis, šalyje trečiąjį 2023 metų ketvirtį vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, didėjo 11,7 proc. arba 209 eurais ir siekė 1 tūkst. 989 eurus neatskaičius mokesčių. Darbo pajamos į rankas per metus didėjo 119 eurų iki 1 tūkst. 235 eurų, t. y. 10,7 proc. Tačiau metinė infliacija rugsėjį siekė 3,7 proc., todėl realios pajamos buvo trečdaliu mažesnės.
„Visus metus stebėjome panašią situaciją: didėjo septynių iš dešimties apdraustųjų pajamos, o vieno iš dešimties – mažėjo. Metinis pokytis galėjo būti labiausiai juntamas minimalią mėnesio algą (MMA) ir mažiau uždirbančių žmonių grupėje – 80 procentų iš jų darbo pajamos didėjo. Tai labiausiai lėmė MMA didinimas“, – sakė K. Zitikytė.
Atotrūkį mažina išmokos
Ji taip pat pažymėjo, kad skirtumus tarp regionų šiek tiek sumažina socialinio draudimo išmokos. Nors dešimtyje savivaldybių, kur vidutinės darbo pajamos mažiausios (948 eurai į rankas), jos 29 proc. mažesnės nei dešimtyje savivaldybių, kur jos didžiausios (1 226 eurai į rankas), socialinio draudimo išmokų atotrūkis mažesnis.
„Mažiausiai uždirbančiose savivaldybėse vidutinė nedarbo išmoka (469 eurai) buvo 21 proc. mažesnė nei daugiausia uždirbančiose (569 eurai). Skirtumai tarp pensijų siekė 15 proc.: vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu buvo 519 eurų mažesnių darbo pajamų savivaldybėse ir 596 eurai didesnių pajamų savivaldybėse“, – komentavo „Sodros“ patarėja.
Automatizacija mažina darbuotojų poreikį
Analizuodama situaciją darbo rinkoje, K. Zitikytė pastebėjo, kad ji išliko stabili – apdraustųjų skaičius, palyginti su praėjusių metų trečiuoju ketvirčiu, padidėjo 10 tūkstančių. O nedarbo išmokos gavėjų skaičius buvo 9,5 tūkst. didesnis nei prieš metus, tačiau jis nedidėjo taip sparčiai, kaip šių metų pradžioje. Ji skaičiuoja, kad rugsėjį nedarbo išmoką gavo 77,6 tūkst. žmonių.
Žvelgdama į situaciją mūsų rajone ji sakė: „Apdraustųjų skaičius per metus Kėdainių rajono savivaldybėje sumažėjo 1 proc. Ir šiuo metu apdraustųjų skaičius joje siekia 19,6 tūkst. žmonių“.
Kalbėdama apie atskirus ekonominius sektorius „Sodros“ patarėja sakė, kad traukėsi tik du iš jų – darbuotojų mažėjo apdirbamojoje gamyboje ir prekyboje.
„Apdirbamosios gamybos srityje darbuotojų ėmė mažėti praėjusių metų rugsėjį. Nuo to laiko šis sektorius neteko 7,3 tūkst. darbuotojų. Tačiau jei lygintume su 2019 metais, kurie buvo paskutiniai priešpandeminiai metai, t. y. atmestume COVID-19, pokarantininio laikotarpio, karo ir kitų aplinkybių įtaką darbo rinkai, tuomet matytume, kad nuosmukis fiksuojamas tik baldų gamyboje, o bendras darbuotojų skaičius šiame sektoriuje grįžo į priešpandeminį lygį“, – paaiškino K. Zitikytė.
Prekyboje apdraustųjų mažiau nei prieš metus, mažiau ir lyginant su priešpandeminiais metais.
„Palyginti su 2019 metais, 6,2 tūkst. darbuotojų mažiau liko didmeninėje prekyboje ir 2 tūkst. mažiau mažmeninėje prekyboje. 22 procentais sumažėjo pardavėjų skaičius didžiuosiuose prekybos tinkluose“, – sakė K. Zitikytė.
Tai, anot jos, rodo automatizavimo procesų įtaką darbo rinkai – kai kurių profesijų paklausa nuolat mažėja.