Architektūros ekspertas, buvęs Lietuvos architektų sąjungos Kauno skyriaus pirmininkas, Architektūros įstatymo bendraautoris, architektas Linas Tuleikis naująjį Kėdainių tiltą vertina štai taip:
„Pėsčiųjų tiltas statomas pirmojo Kėdainių tilto per Nevėžį, pastatyto tuoj po Magdeburgo teisių miestui suteikimo, vietoje. Vietoje, kur ėjo svarbūs keliai: Kauna–Ryga ar Karaliaučius–Peterburgas, kas byloja apie ypatingą šio tilto svarbą ne tik Kėdainių, bet ir visos šalies kontekste. Šis tiltas, įvertinant jo istorinę svarbą, galėjo net išlaikyti plataus transporto tilto parametrus, tačiau, nusprendus jį daryti išskirtinai pėsčiųjų ir pasirinkus jaukaus siauresnio tilto plotį, iškilo užduotis, kaip suderinti tilto siaurą jaukumą su jo reikšmingumu miestui.
Nėra labai gerai vertinti kūrinį, kol jis dar nebaigtas, tačiau, konstrukcijas įrengus dešiniajame krante, kai kuriuos esminius dalykus jau galima pasakyti.
Manau, kad tilto autoriams pasirinkus stipraus silueto, išgauto iš tilto konstruktyvo, kelią, pavyko išspręsti tą prieštaringą jaukumo ir reikšmingumo užduotį ir sukurti malonų upės perėjimo scenarijų. Tilto konstruktyvo siluetas, primenantis karūną, byloja apie turtingą ir kilmingą miesto praeitį ir vizualiai harmoningai kalbasi su Didžiosiso Rinkos aikštės šiaurės rytų užstatymo pastatų išklotine. Šio tilto ir istorinio užstatymo kontakto aš nepavadinčiau konkuravimu, man tai panašu į lygiavertį pokalbį, neperrėkiant autentiškos aplinkos.
Žvelgiant iš arti kiek stambokos medžio konstrukcijų sijos visiškai pasiteisina žiūrint į tilto kuriamą ažūrinę kompoziciją, darniai, ne per silpnai, įsiliejančią į bendrą miesto aikštės pastatų siluetą.
Tilto ėjimo plastiška lengvo kalniuko kreivė kuria įdomų ėjimo tiltu scenarijų, ypač iš kairiojo kranto į dešinį, kai pradžioje dengusi tilto grindų danga miestą, einant pamažu atveria ir sufokusuoja tarp konstrukcijų rėmo ir, einant artyn, pamažu praveria kito kranto miestą žiūrovui. Tai byloja apie labai jautrų požiūrį į šį kūrinį, o ypač į jį supantį kontekstą.
Tilto konstrukcijoje nenaudojoma kokia nors raiški spalva, o pasilikta prie neutralios pilkos spalvos, kas leidžia tiltui išlaikyti tam tikrą neutralitetą miesto architektūros spalvų atžvilgiu. Taip leidžiama atsiskleisti visoms kitoms miesto spalvoms ir nėra su jomis konkurencijos. Na, šiuo metu nieko negaliu pasakyti apie mažąją tilto architektūrą – turėklus, apšvietimą ir kitus elementus, kurie taip pat turės poveikio bendram rezultatui.“
Savo nuomonę apie architektų Jurgio Rimanto Palio ir Ievos Palytės-Veilandienės Kėdainių pėsčiųjų tilto svarbą Kėdainių senamiesčiui išsakė paveldosaugos ekspertas, pripažintas nekilnojamojo kultūros paveldo ir šiuolaikinės architektūros dialogų kūrėjas, buvęs LAS Kauno skyriaus pirmininkas, KTU Architektūros ir kraštotvarkos katedros docentas, architektas Gintaras Prikockis ir paveldosaugos ekspertė, apdovanota Europos Sąjungos kultūros paveldo prizu „Europa Nostra“, dotnuvietė architektė Asta Prikockienė:
„Pėsčiųjų tiltas nėra tik eilinis infrastruktūros elementas, leidžiantis miestiečiams pereiti į kitą Nevėžio pusę. Šis tiltas jungia ne tik dvi istorines Lietuvos žemes, kartu jis jungia ir du tikėjimus – Evangelikų reformatų ir Šv. Jurgio bažnyčias. Būtent jungia, kas šiais laikais jau tampa nykstančia retenybe. Tai yra labai svarbus kultūrinis emocinis akcentas, todėl jis tiesiog negali būti nepastebimas. Išskirtinė prasmė reikalauja išskiritnės išraiškos.“