Kaip pačios mokyklos vertina šiųmečius rezultatus? Ko galima išmokti tiems, kuriuos rezultatai gal kiek nuliūdino, ir kaip neužmigti ant laurų tiems, kurie jau daug metų iš eilės išlaiko itin aukštas pozicijas?

Kaip likti lyderiais?

Jau ilgus metus lyderės pozicijos niekam neužleidžiančios Kėdainių Šviesiosios gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė neslepia – rezultatai glosto širdį ir akademinei mokyklos bendruomenei, ir patiems moksleiviams. Ji sako, kad mokykloje nėra nuvertinama pažymio svarba, tačiau daug dėmesio skiriama ir mokinių individualiems poreikiams bei gerai jų savijautai mokykloje.

„Visas kolektyvas labai daug dirba. Anksčiau kiti sakydavo, kad mes pasiimame geriausius mokinius, neva, bepigu mums pasiekti gerų rezultatų. Bet jau daug metų mes priimdami mokinius neprašome jokių rezultatų. Imame moksleivius pagal teritoriją.

Mokytojų darbas, nežeminti reikalavimai mokiniams, pažymio vertės nenuleidimas, motyvacija dirbti – štai toks sėkmės receptas.

Mūsų gimnazistai renkasi daugiausia valstybinių brandos egzaminų. Matematikos, informatikos, fizikos – daugybė abiturientų renkasi šiuos VBE ir juos išlaiko itin aukštais balais. Mes manome, kad mokykla yra vaikams. Ir net jei abiturientas nėra itin gerai pasiruošęs, bet nori laikyti VBE – mes jam leidžiame tą daryti, skatiname tą daryti. Nes ateityje geriau jau žemesnis VBE balas, nei laikytas mokyklinis egzaminas. Taigi taip ir yra – arba renkiesi moksleivius, arba renkiesi statistinį gerą mokyklos vaizdą. Mes visuomet renkamės moksleivius“, – reziumavo V. Liutkienė.

Lentelėje pakilo, tačiau džiaugsmas – atsargus

Bene įspūdingiausią metų šuolį aukštyn padarė Akademijos gimnazija, pakilusi iš praktiškai pačios apačios į žymiai solidesnę vietą reitingų lentelėje. Iš 317 pozicijos gimnazija pakilo į 111. Ir nors nė vienas abiturientas nepadovanojo gimnazijai šimtukų, vis dėlto tokie pasiekimai – tikrai įkvepiantys. Pats gimnazijos direktorius Liudas Tauginas džiaugiasi atsargiai – jo teigimu, tokius rezultatus lemia viena abiturientų laida, o teigti, kad per metus stipriai pasikeitė akademinės bendruomenės darbas, būtų per drąsu.

„Akademijos gimnazija dirba ir savo veiklą organizuoja kaip ir daugelis Lietuvos mokyklų. Pedagogai visada stengiasi vesti pamokas, bendrauti su ugdytiniais suprasdami savo atsakomybę. Suprantama, vieniems tai sekasi puikiai, kitiems gal ne taip. Šį rezultatą reitinguose lemia tik vienos laidos abiturientų baigiamieji rezultatai...

Tuo tarpu abiturientų laidos nėra vienodos. Kiekvieną mokinį visus dvylika metų lydėjo daug gimnazijos pedagogų, kurių darbas tikriausiai negalėjo taip staiga pasikeisti. Taigi nemanau, kad prieš metus dirbome ženkliai blogiau.

Didesnis dėmesys abiturientų egzaminų pasirinkimui ir kryptingesnis pasirengimas jiems pastaraisiais metais turėjo įtakos tokiam rezultatui“, – teigia gimnazijos vadovas.

Smukimo žemyn nepabūgo

Tuo tarpu iš praktiškai lyderio pozicijų gerokai žemyn reitingų lentelėje nusmukusi Kėdainių „Atžalyno“ gimnazija, kuri pernai buvusi 28-oje vietoje, o šiais metais vos sutilpo į pirmąjį gimnazijų šimtuką, laikosi optimistiškai. Gimnazijos direktorius Gintaras Petrulis džiaugiasi, kad gimnazija visgi yra visos šalies mokyklų šimtuke.

„Pagal žurnalo „Reitingai“ pateiktą vertinimą esame tarp 100 geriausių Lietuvos gimnazijų iš 356. Tai neblogas rezultatas. Kiekvienais metais reitinge vieta keičiasi dėl įvairių priežasčių. Tai priklauso nuo mokinių pasiruošimo mokytis gimnazijoje, motyvacijos, socialinio ekonominio konteksto, mokinio egzaminų pasirinkimo tikslingumo, sėkmės.

Yra tokių moksleivių, kurie bando laikyti egzaminą – o gal pavyks – nors ir nėra tam pasiruošę. Kartais ir tėvai pervertina mokinio galimybes ir kt. Šiuo metu daugėja mokinių, kuriems užtenka minimalių rezultatų, todėl motyvuoti siekti geresnių rezultatų sunku, ne visada pavyksta“, – komentavo G. Petrulis.

Direktorius kiek skeptiškai žvelgia į mokyklų reitingavimą.

„Atžalyno“ gimnazijos vadovas mano, kad visų laurų prisiimti gimnazijos ir neturėtų. Jis pabrėžia itin didelę pradinio ugdymo svarbą, kurią mato toli gražu ne visi.

„Ryto“ pasiekimai – paskata sunkiu laikotarpiu

Išties gerus pasiekimus reitingų lentelėje demonstravo ir krašto progimnazijos.

Štai Kėdainių „Ryto“ progimnazija užima 25 vietą, kai pernai buvo gerokai žemiau – 60-oje vietoje. Jos direktorius Albinas Stankevičius pasidžiaugė tokiu rezultatu, kuris, švietimo sistemai patiriant iššūkius, tikrai glosto širdį.

„Žurnale „Reitingai“ paskelbti reitingai – gera žinia mūsų bendruomenei šiuo nelengvu laikotarpiu. Mūsų prioritetas – modernus ir kokybiškas ugdymas. Progimnazija ugdo kiekvieną mokinį siekti sėkmės. Šioje veikloje ypatingai svarbus vaidmuo tenka gerai subalansuotam darbuotojų kolektyvui: aukštos kvalifikacijos mokytojams, pagalbos mokiniui specialistams, vadovams. Būtent nuo jų nuoširdaus darbo priklauso pamokų, neformaliojo vaikų švietimo užsiėmimų, dalykų konsultacijų, klasių veiklos kokybė.

Laikomės principo, kad nėra nesvarbių darbų. Viena JAV mokslininkų teorija teigia, jog būtent smulkių kasdienių darbų atlikimas bendruomenei atneša 90 proc. sėkmės. Tai ir lemia mūsų bendruomenės įvaizdį rajone.

Pagrindinę progimnazijos veiklos tobulinimo kryptį nusako Geros mokyklos koncepcija. Tačiau jau ir šiandien galime teigti, kad „Ryto“ bendruomenė jau „išrado“ savo mokyklą su tik jai būdinga kultūra, kuri priimtina nemažai daliai rajono bendruomenės“, – reziumavo A. Stankevičius.

Ūgtelėjęs profesinis mokymas

Kėdainių profesinio rengimo centras taip pat demonstruoja solidų ūgtelėjimą ir iš 47 vietos pakilo į 23 vietą.

Kėdainių profesinio rengimo centro direktorius Dangiras Kačinskas pastebėjo, kad profesinį mokymą vis dažniau renkasi tie, kurie jau turi diplomą, tačiau nori lengviau įsitvirtinti darbo rinkoje.

„Šoktelėjimas reitingų lentelėje yra atsižvelgiant į egzaminų rezultatus. Į tai žiūriu rezervuotai, nes profesinė mokykla orientuojasi ne tiek į akademinius rodiklius, kiek į realių gebėjimų suteikimą mokiniams. Bet žinoma, pokytis tikrai malonus. Vis dėlto tai nėra vienų metų pokytis – tai ilgalaikio darbo pasekmė. Rūpinamės mokytojų kvalifikacijos kėlimu, mokinių motyvacija.

Paskutinius trejus metus besimokančiųjų mokinių skaičius išlieka stabilus. Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad padaugėja stojančiųjų, kurie mokosi antros specialybės ar baigė aukštąjį mokslą ir keičia kvalifikaciją, papildo savo gebėjimus“, – komentavo D. Kačinskas.

Geras klimatas prieš akademinius rezultatus

Šiais metais „Reitingai“ nagrinėjo ne tik akademinius moksleivių pasiekimus, mokytojų kvalifikaciją. Buvo vertinti ir emociniai aspektai – kaip mokiniai jaučiasi vienoje ar kitoje ugdymo įstaigoje.

Nors visos pagrindinės mokyklos žurnalo vertinimu yra ne pačiose aukščiausiose akademinių pasiekimų pozicijose, panašu, kad gera atmosfera mokykloje nebūtinai tiesiogiai siejasi su itin aukštais mokinių pasiekimais. Akivaizdus pavyzdys – Labūnavos pagrindinė mokykla, kurioje lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo žinių vidurkis yra apie 6, tačiau tai viena iš trijų krašto mokyklų, patekusių į geriausio klimato reitingų lentelę, ir vienintelė iš visų Kėdainių patekusi į saugiausių mokyklų, vertinant patyčių indeksą, sąrašą.

Labūnavos pagrindinės mokyklos direktorė Rita Karnilavičienė pasidžiaugė, kad ir akademiniai rezultatai per metus stipriai pagerėjo. Vis dėlto ji ragina nepamiršti, kad dalis moksleivių po aštuntos klasės išeina į gimnazijas ir ten kuria pridėtinę akademinę vertę. Reitinguose tai, deja, neatsispindi.

„Kiekviena mokykla siekia būti gera mokykla – tai yra, kad jos mokinių pasiekimai būtų kuo geresni ir mokiniai jaustųsi gerai.

Klasė

Žinoma, džiugina, kai mokinių pasiekimų rezultatai geresni, kad pridėtinė vertė aukštesnė. Ir mūsų rezultatų negalima lyginti su gimnazijų dešimtokų rezultatais, kaip nedera lyginti vieno mokinio su kitu. Beje, iš visų kaimo pagrindinių mokyklų geriausieji po aštuntos klasės pasuka į gimnazijas ir ten jau šitų mūsų mokinių rezultatai prisideda prie miesto mokyklų aukštesnių reitingų.

Mūsų mokykloje jau eilę metų ypatingas dėmesys skiriamas individualiai kiekvieno vaiko pažangai“, – kalba direktorė.

Labūnavos mokytojai itin daug dėmesio skiria mokinio emocijoms, jausmams, gerai savijautai. O kai tai pavyksta suderinti su tinkamu mokinio motyvavimu ir gerais jo pasiekimais – galima sakyti, kad tikslas pasiektas.

„Dažnai ypatingai pažeidžiamiems mokiniams, pirmiausia reikia padėti susitvarkyti su jų emocine būsena, o tik tada galvoti apie geresnius ugdymosi įvertinimus. Svarbu pamatyti kiekvieną vaiką ir nepalikti jo „gyvenimo užribyje, paraštėse ar juodraščiuose“. Kiekvienas neiškritęs iš mokymosi ir neprarastas vaikas kaimo mokyklai jau yra sėkmė.

O geriausias mokyklos darbo įvertinimas, kai mokyklą baigę mokiniai į ją ateina, sugrįžta susitikti su savo buvusiais mokytojais, darbuotojais pasikalbėti, pasidalinti prisiminimais, pasipasakoti, kaip jiems sekasi, kokie planai ateityje.

Todėl ir pakeitėme savo mokyklos viziją: Labūnavos pagrindinė mokykla – tai mokykla, į kurią norisi sugrįžti – unikali, atvira, bendradarbiaujanti, siekianti nuolatinės mokyklos kaip organizacijos bei kiekvieno dirbančio ir besimokančiojo pažangos, kurianti jaukią ir saugią aplinką“, – kalbėjo mokyklos direktorė R. Karnilavičienė.

Mažųjų pasiekimai: yra kur augti

Šiemet į reitingų lenteles įtraukta buvo Vilainių mokykla-darželis „Obelėlė“. Ji užėmė 8-ąją poziciją iš visos šalies pradinių mokyklų, pagal gero klimato indeksą, o tai išties stulbinantis rezultatas.

Tiesa, direktorė Renata Zigmantavičienė neslepia, toks rezultatas tik skatina pasitempti. Ji viliasi, kad kitąmet reitingų lentelėje mokykla užims dar aukštesnes pozicijas, o visa akademinė bendruomenė noriai kimba į darbus.

„Mokinių pasiekimai pas mus vertinami atsižvelgiant ne vien į programinius ugdymo tikslus, bet ir į individualias kiekvieno mokinio ypatybes bei išgales, siekiant nuolatinės asmeninės pažangos mokiniui tinkamu tempu.

Manau, kad bendromis administracijos, pedagogų, mokinių ir tėvų pastangomis ugdymo kokybė kituose reitinguose atsispindės gerokai aukštesne pozicija“, – viliasi R. Zigmantavičienė.

Mokyklos-darželio vadovė sako, kad „Obelėlėje“ itin daug dėmesio skiriama įvairaus pobūdžio praktinėms veikloms, kurios sudomina mažiausius mokinukus, taip pat mažieji aktyviai dalyvauja visuomeninėje veikloje, o mokyklos bendruomenė vadovaujasi kartu sukurtomis elgesio ir bendravimo taisyklėmis. Matyt, tai ir lemia tokius aukštus gero klimato ugdymo įstaigoje pasiekimus, iš kurių gali pasimokyti ir kitos, gerus akademinius pasiekimus rodančios ugdymo įstaigos.