1. Lašelis XVII-XIX a. istorijos
Kelionę pradedame pačiame miesto centre, visai šalia Kauno valstybinio muzikinio teatro. Iki šių dienų čia išlikusi dalis Kauno gynybinių įtvirtinimų – Malūnininko bokštas ir miesto sienos liekanos.
XVII a. gynybinė siena – vienas seniausių to laikotarpio statinių visame mieste. Manoma, kad apvalus dviejų aukštų bokštas, sumūrytas iš raudonų plytų, greičiausiai buvo vienas iš dviejų miesto sienos perimetre buvusių tokio tipo objektų.
Pagrindinė Malūnininko bokšto funkcija buvo gynybinė. Pirmajame aukšte buvo sandėliuojami šaunamieji ginklai, antrajame – įrengta 17 šaudymo angų. XIX a. Malūnininko bokšte įsikūrė dirbtuvės. Vėliau pastato paskirtis keitėsi dažnai – dabar čia veikia restoranas, kuriame prieš tęsdami kelionę galėsite sočiai pavalgyti.
2. Pačioje miesto širdyje – pergales ir legendas menanti pilis
Keliaujant gilyn į Kauno senamiestį jus pasitinka miesto simbolis ir neabejotinai viena iš lankomiausių vietų laikinojoje sostinėje – Nemuno ir Neries santakoje stūksanti Kauno pilis. Pirmoji mūrinė pilis Viduramžių Lietuvoje, pastatyta XIV a. turėjo atremti Kryžiuočių ordino antpuolius.
Po Žalgirio mūšio Kauno pilis prarado savo strateginę reikšmę ir tapo miesto reprezentaciniu objektu. Čia vykdavo įvairios puotos, garbių svečių vizitai, veikė įvairios administracinės įstaigos.
Visgi, pilis turėjo ir tamsiąją savo istorijos pusę, iki šiol apipintą įvairiomis legendomis ir padavimais. Pavyzdžiui, XVI a. pilyje veikė kalėjimas, kuriame kalinių gyvenimo sąlygos buvo itin sudėtingos. Pasakojama, kad ir dabar pilies požemiuose blaškosi neramios jų sielos.
Šiuo metu pilyje veikia Kauno miesto muziejaus skyrius, o prieigose kasmet vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai ir šventės. Netoliese įsikūręs atnaujintas Santakos parkas, kuriuo vaikštinėjant atsiveria nuostabūs gamtos vaizdai, taip pat įrengtos vaikų žaidimo aikštelės ir ramaus poilsio zonos.
3. Visai šalia Kauno – romantika, linksmybės ir gera nuotaika
Kiek atokiau nuo miesto stūkso dar vienas miestiečių ir turistų traukos centras – Raudondvario pilies dvaras. XVII a. pastatytą dvarą valdė iškiliausi Lietuvos didikai, o ryškiausius savo pėdsakus čia paliko Tiškevičių giminė. Šeimos reliktus šiandien galima išvysti pilyje veikiančiame Kauno rajono muziejuje.
Buvusioje dvaro ledainėje lankytojus pasitinka Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centras. Oranžerijoje įsikūręs išskirtinės architektūros restoranas, kuriame kiekvienas gali pasijusti kaip didikas. Kiekvienais metais čia minimos valstybinės šventės, rengiami įvairūs koncertai, parodos, konferencijos, net teatro pasirodymai.
Tačiau daugiausiai svečių dvaras sulaukia atėjus žiemai – kasmet prieš didžiąsias metų šventes čia įžiebiama Kauno rajono Kalėdų eglutė. O lankytojai čia gali pramogauti – užsukti į pilies bokšte veikiančią Kalėdų senelio rezidenciją, pajusti švenčių dvelksmą prie kavos puodelio besišnekučiuojant su grafiene Rozalija, pasimėgauti dvaro teritorijoje prekybininkų siūlomais skanėstais.
4. Atokiau nuo miesto – partizanų gyvenimo paslaptys
Tęsiant kelionę po Kauno apylinkes, nevalia praleisti Zapyškio seniūnijoje, Drapakampio miške iki šių dienų išlikusios Papiškių–Novos partizanų žeminės, kurioje II Pasaulinio karo metais veikė karo lauko ligoninė.
Nuo 1944 iki 1945 metų ši slėptuvė tapo prieglobsčiu ir antraisiais namais devyniolikai narsių miško brolių, kovojusių prieš tuometinę sovietų priespaudą. Vienas jų – 2019 m. kovo 18 d. į amžinąjį poilsį iškeliavęs partizanų vadas Vytautas Balsys-Uosis.
Praėjus beveik 60-iai metų, 2002 m. žeminė buvo atstatyta, tačiau dėl drėgmės vėl sugriuvo. Visgi, 2013 m. dar kartą atstačius istorinę reikšmę turintį objektą, žeminė buvo įrašyta į Kultūros vertybių registrą, tad dabar joje gali apsilankyti visi norintys.
5. Kovos su sovietine valdžia įrodymas – pogrindžio spaustuvė
Kelionę baigiame kiek vėlesnį istorijos laikotarpį menančiame objekte. Vis tik, jis įprasmina tą patį tikslą – kovą dėl laisvos Lietuvos. Kauno rajone, Salių kaime nuo 1981 iki 1990 metų veikusios pogrindžio spaustuvės „AB“ nebuvo įmanoma susekti. Bendražygių Vytauto ir Birutės Andziulių bei Juozo Bacevičiaus įkurtoje spaustuvėje rankomis surinkta spaudos mašina beveik dešimtmetį buvo spausdinami ir platinami net 23 įvairūs patriotinio ir religinio turinio leidiniai.
2018 m. mirus V. Andziuliui, jų palikimu vis dar rūpinasi žmona Birutė – buvusioje spaustuvėje veikia muziejus. Labiausiai lankytojus nustebins tai, kaip ši spaustuvė yra įrengta, mat teks nusileisti giliai po žeme ir atsidurti po Andziulių šiltnamiu.
Apsilankiusieji pačioje slėptuvėje gali apžiūrėti spaudos įrangą, antinacinės ir antisovietinės kovos dokumentų kopijas, pogrindinės spaudos leidinius bei rezistentų nuotraukas.
Tai – tik vienas iš projekto „584 km“ maršrutų. Šis projektas kviečia leistis į 584 kilometrų kelionę aplankant įdomiausius Antrojo pasaulinio karo paveldo objektus Lietuvoje. Maršrutus ar idėjas jiems rasite projekto puslapyje www.584km.lt arba atsisiuntę mobiliąją programėlę (parsisiųsti galite iš „App Store“ ir „Google Play“). Keliaudami su telefonu rankose, objektus pažinsite interaktyviai – nuvykę į pasirinktą maršruto tašką, jame pamatysite, kaip vieta atrodė anksčiau. Projekto puslapyje rasite ir specialų žaidimą, kuriame panaudosite kelionių metu surinktas žinias bei „išgelbėsite“ Lietuvos istoriją.
