Minėtas vieno aukšto medinis pastatas daugiau nei dešimtmetį yra apleistas, o vieną kartą pastatas nežymiai nukentėjo nuo gaisro. Registrų centro duomenimis, šis medinis pastatas buvo pilnai pastatytas 1900 metais.
Portalui „Kas vyksta Kaune“ pateikus užklausą, Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio skyriaus specialistė Sabina Strazdienė nurodė, jog namas anksčiau buvo registruotas Kultūros vertybių registre, mat jame 1919–1924 m. gyveno miškininkas profesorius Povilas Matulionis, keletą metų – pulkininkas Nepriklausomybės ir rezistencijos kovų dalyvis, tremtinys Liudas Butkevičius.
KPD duomenimis, namas statytas 1890 m., rekonstruotas XX a. 3 deš. pristatant mūrinį priestatą, pakeičiant fasadus – supaprastinant apdailą, panaikinta dalį drožinių. 1931 m. uždengtas skardinis stogas. Pokario metais, remontuojant pastatą, nuimti likę fasadų drožiniai, išardytos krosnys. XX a. pab. pastate kilo gaisras, nuniokojęs centrinę dalį.
Visgi, 2015 m. KPD nusprendė naikinti pastato teisinę apsaugą.
„2015 m. vasario 23 d. posėdyje Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos trečioji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nutarė jam panaikinti apsaugą.
Apsaugos panaikinimo motyvas – nepakankama kultūrinė vertė (įvertinta namo architektūra, įvykę pakitimai, žymūs žmonės gyveno tik po keletą metų, esminės įtakos pastato architektūrinei raidai neturėjo, prof. P. Matulionio atminimas įamžintas kitose vietose – Dotnuvoje ir Kupiškyje)“, – nurodė S. Strazdienė.
Na, o panaikinus apsaugą, buvo pasiūlyta įrengti informacinį stendą ar lentą. Anot KPD, pati P. Matulionio asmenybė labiau susijusi su Dotnuva, o ne šiuo konkrečiu pastatu.
„Vertinimo taryba rekomendavo prie pastato įrengti informacinį stendą ar lentą, su informacija, kad šioje vietoje stovėjusiame name gyveno profesorius Povilas Matulionis ir Lietuvos kariuomenės pulkininkas Liudas Butkevičius.
Kultūros paveldo centro pateiktais duomenimis, prof. P. Matulionis nepadarė įtakos namo, adresu Kauno m. sav., Kauno m., Kęstučio g. 47 architektūrinei raidai, jo asmenybė labiausiai susijusi su Dotnuva. Dotnuvoje yra išlikęs profesorių namas, kuriame gyveno ir prof. P. Matulionis. 1991 m. Kupiškyje įkurtas P. Matulionio memorialinis muziejus“, – rašoma KPD pateiktame komentare.
Visgi, nors mediniam pastatui nėra numatyta apsauga, KPD nurodo, jog Namas patenka į kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vadinamos Naujamiesčiu teritoriją.
„Atkreipiame dėmesį, kad žemės sklypui, adresu Kauno m. sav., Kauno m., Kęstučio g. 47 yra taikomi paveldosauginiai reikalavimai, kad nebūtų pažeistos kultūros paveldo vietovės – Kauno miesto istorinės dalies, vad. Naujamiesčiu (u. k. 22149) vertingosios savybės“, – nurodo KPD atstovė.
Tiesa, su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekusi gyventoja pasakojo, jog jos KPD vertinimas neįtikina.
Pašnekovė pastebėjo, jog mediniai raižiniai yra išlikę, išlikusios ir senos langinės, seni vyriai, raižyti pastato kampai.
Jos nuomone, šis pastatas tikrai neturėjo būti šalintas iš Kultūros vertybių registro, o pašalinimą iš registro ji vertina kaip parankų NT vystytojams.
Sklypu susidomėjo NT vystytojai
Kadangi pastatas šiuo metu nėra įveiklintas, sklypu susidomėjo nekilnojamojo turto vystytojai.
Visai neseniai paaiškėjo, jog medinuką griauti sieks bendrovė UAB „Daistatus SPV“. O vietoj medinuko sklype bus pastatytas „negyvenamasis“ penkiaaukštis komercinis pastatas.
Apie galimus planus griauti medinį namą buvo pranešta ir puslapyje „Kauno detalės“.
Pagal projektą, pirmi du aukštai būtų skiriami prekybos paskirties patalpoms, o trečias, ketvirtas ir penktas aukštai – viešbučiui (svečių namams).
Panašu, jog įveiklinti sklypą savivaldybė siekė gerokai anksčiau – dar 2021 m. birželio 30 d. Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius (tuo metu šias pareigas ėjo dabar įkalintas Vilius Šiliauskas) įsakymu patvirtino detaliojo plano korekcijas.
Tuomet buvo koreguotas įvažiavimo ir išvažiavimo vietos keitimas.
Tiesa, investuotojai pastatu susidomėjo daug vėliau, mat minėto penkiaaukščio projekto viešojo svarstymo susirinkimas įvyko šių metų rugsėjo 9 d., o rugsėjo 30 d. Kauno miesto savivaldybė projektiniams sprendimams pritarė.
Statybos darbus turėjo atlikti bendrovė UAB „Daistatus SPV“. Puslapyje rekvizitai.vz.lt nurodoma, jog ši įmonė jau po savivaldybės pritarimo projektiniams sprendimams nusprendė išsiregistruoti, mat įmonė buvo reorganizuota.
2023 m. įmonė patyrė beveik 17 tūkst. eurų nuostolių, o Kęstučio g. 47 sklypą valdė nuo įmonės įregistravimo 2023 m. spalio 17 d., iki šių metų rugsėjo 17 d., kai nuosavybės teisė buvo parduota įmonei UAB „K47“.
2023 m. rugpjūtį įregistruota įmonė UAB „K47“ turi vieną darbuotoją – direktorių Darių Mikalauską.
D. Mikalauskas geriausiai žinomas kaip įmonės UAB „Daistatus“ direktorius – ši įmonė užsiima stogo ir fasado, bendrastatybiniais darbais.
Na, o architektūros darbus atliko įmonė UAB „Archas“.
Gyventojai nepritaria NT vystytojų planams
Kęstučio g. 47A, 49, ir 51 namų gyventojai nepritaria ir anksčiau atliktai detaliojo plano korekcijai, ir planams objekte statyti penkiaaukštį pastatą.
Nepritardami numatomiems darbams, gyventojai planuoja bendrais prašymais kreiptis į Kauno miesto savivaldybę, Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją, Architektų rūmus, bei Kultūros paveldo departamentą.
Gyventojai šiam projektui išsako gausybę kritikos, tačiau pagal bendrus bruožus, kritiką galima išskirti į kelias kategorijas.
Pirmiausia, gretimų sklypų savininkai pastebi, jog penkiaaukštis namas bus neleistinai priartėjęs prie kitų sklypų. Esą tai ne tik blogins gyvenimo kokybę, bet ir gali būti pavojinga, mat per sklypo perimetrą bus statomi pamatai požeminei stovėjimo aikštelei.
Gyventojai neatmeta galimybės, jog tokių statybų metu nuo vibracijos galėtų būti pažeisti aplinkiniai namai.
Statybos techninis reglamentas (STR) numato, jog statiniams iki 8,5 m aukščio nustatomas ne mažesnis kaip 3,0 m atstumas iki gretimo sklypo ribos, o aukštesniems visuomeninės paskirties statiniams šis atstumas didinamas 0,5 m kiekvienam papildomam statinio aukščio metrui.
O šiuo atveju, ir į taip tankų kvartalą bus įkišamas penkių aukštų pastatas, nors sklypų savininkai tam sutikimo nedavė.
Savo ruožtu UAB „Archas“ laikosi pozicijos, jog sutikimų jiems gauti nereikėjo, mat STR yra numatoma išimtis, kad anksčiau minėti reikalavimai netaikomi miesto dalyse, kur yra istoriškai susiklostęs perimetrinis užstatymas.
Gyventojai su šiuo argumentu nesutinka, mat jų požiūriu, minėtame sklype istoriškai susiformavusio perimetrinio užstatymo nebuvo ir nėra – sklype matomi atskiri vieno aukšto statiniai, kurie nėra sujungti tarpusavyje. Tad gyventojų požiūriu, UAB „Archas“ argumentai yra formalūs, nesiremiantys istoriškai susiformavusiu užstatymu.
Su portalu „Kas vyksta Kaune“ susisiekusi gyventoja taip pat pastebėjo, jog aplink planuojamą griauti namą auga 6 didelės lajos.
Sunku įsivaizduoti, kaip naujajame projekte šie medžiai galėtų būti išsaugoti – medžių išsaugojimas nėra numatytas projektiniuose sprendiniuose, kaip ir nenumatomas naujų medžių sodinimas.
Pašnekovė taip pat pabrėžia, jog naujas projektuojamas statinys būtų visiškai neproporcingas ir neharmoningas – o kaip minėjo KPD, Kęstučio g. 47 esančiam sklypui yra taikomi paveldosauginiai reikalavimai.
Maža to, visai šalia (adresu Kęstučio g. 47A) stovi ir kitas istoriškai vertingas penkiaaukštis pastatas, kuris atsidurs vos 8 metrų atstumu nuo naujojo penkiaaukščio.
Pašnekovės manymu, naujasis statinys visiškai užgoš Kęstučio g. 47A pastato fasadą, nederės prie istorinio Kauno Naujamiesčio stiliaus.
Kurį bent teoriškai, Kaunas turėtų puoselėti, mat praėjusiais metais Kauno tarpukario architektūra buvo įrašyta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Įžvelgia klastą
Kaip minėjome, pagal projektą, pirmi du aukštai būtų skiriami prekybos paskirties patalpoms, o trečias, ketvirtas ir penktas aukštai – viešbučiui (svečių namams).
Tačiau tai neįtikina portalo kalbintos gyventojos. Jos požiūriu, NT vystytojai turi visai kitus tikslus.
Ji pabrėžė, jog pagal išplanavimą suplanuotas statinys yra daug panašesnis į daugiabutį. Ji pastebi, jog kiekviename aukšte yra suplanuota po 4 butus, taigi iš viso 12 butų.
Visų butų kvadratūra gana panaši – siekia nuo 55,50 kv.m. iki 77,22 kv.m.
Pagal projektinius sprendinius kiekviename bute yra projektuojama po atskirą sanitarinį mazgą, po 1–2 miegamuosius kambarius, po didelę virtuvę, sujungtą su svetaine. Trijuose iš projektuojamų butų taip pat suprojektuoti sandėliukai.
Skaitytoją stebina ir tai, ko šiuose „svečių namuose“ nėra numatyta – nei registratūros, nei bagažo saugojimo kambario, nei svečių maitinimui skirtos erdvės (salės, virtuvės patalpos), nei konferencijų salių.
Pašnekovė teigia, jog iš tiesų penkiaaukščiame pastate bus įrengiami visai ne svečių namai, o daugiabučiai.
O projekte įrengiamos patalpos svečių namais vadinamos todėl, kad svečių namams keliami mažesni reikalavimai, nei daugiabučiams.
Svečių namams nebūtina palikti vietos vaikų žaidimo zonoms, numatyti infrastruktūros poreikių (pavyzdžiui vietų mokyklose), atitikties detaliajam planui (mat plane nėra numatyta vieta daugiabučiams).
Be to, statant viešbutį, atsiranda galimybė projektuoti dvigubai mažiau parkavimosi vietų, nei statant daugiabutį.
Beje, net jei šioje vietoje ir būtų statomas viešbutis, ateityje jį nesunkiai būtų galima rekonstruoti į daugiabutį – juk išplanavimas tam palankus.
Lietuvoje netrūksta pavyzdžių, kuomet rekonstrukcijos vykdomos nors ir nuo pamatų, ar visiškai sugriautų pastatų, tad tokia galimybė tikrai nėra neįmanoma.
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė su UAB „Archas“ architektu Gintaru Čepurnu ir paklausė, kodėl gi viešbučiui buvo pasirinktas būtent toks išplanavimas. Savo ruožtu architektas teigia, jog čia trumpalaikės nuomos pagrindu gyvens klientai su šeimomis.
Taigi, iš esmės trumpam laikotarpiui bus nuomojami butai.
„Pagal su užsakovu aptartą ir suderintą užduotį suplanuotas apartamentų viešbutis, kuris skirtas trumpalaikės nuomos pagrindais gyvenantiems klientams su šeimomis, todėl kiekviename iš apartamentų numatyta visa tokiam apsistojimui reikalinga infrastruktūra“, – nurodė G. Čepurnas.
Statytojo paaiškinimas
Portalas „Kas vyksta Kaune“ susisiekė ir su statytojo UAB „K47“ vadovu Dariumi Mikalausku ir pasiteiravo, kodėl viešbučiui buvo pasirinktas toks išplanavimas, bei ką mano gyventojų išsakomą kritiką projekto atžvilgiu.
D. Mikalausko teigimu, šiais laikais viešbučiu gali būti vadinami ir laikomi apgyvendinimo namai, kurių išdėstymas artimas daugiabučiui. Jis teigia, kad šiuolaikinė viešbučio sąvoka taip pat apima ir svečių namus, laikino apgyvendinimo namus, trumpalaikės nuomos namus ir pan.
„Mūsų pasirinkta koncepcija yra be tradiciniam viešbučiui būdingos registratūros ar aptarnaujančio personalo, t.y. artima Airbnb koncepcijai, kuomet siekiama miesto svečiams sukurti gyvenimo sąlygas kuo artimesnes namų atmosferai, kad patogiai galėtų įsikurti šeimoms su įvairaus amžiaus vaikas arba du susikooperavę studentai, sudarant galimybę apartamentuose, esant poreikiui, pasigaminti maistą“, – savo viziją paaiškino D. Mikalauskas.
Statytojas taip pat nurodė, jog šiandieninėmis sąlygomis, tankumo didinimas yra neišvengiamas.
„Siekiant įgyvendinti kompaktiško miesto koncepciją bei darnaus judrumo standartų (ta kryptimi dirba visi Europos miestai) neišvengiamai miestai turi tankėti, suprantama, laikantis galiojančių teisės aktų ir nebloginant kaimynų gyvenimo kokybės. Šių tendencijų ir standartų plėtodami minimą projektą mes ir laikomės“, – teigė pašnekovas.
Anot D. Mikalausko, projektuojant penkiaaukštį pastatą, buvo laikomasi visų būtinų reikalavimų.
„Pastatas projektuojamas pagal detaliojo plano sprendinius (TPD Nr. T00086436): detaliajame plane nustatyta statybos zona, užstatymo riba, užstatymo aukštis, perimetrinis užstatymas ir kiti rodikliai. Detalusis planas yra patvirtintas ir galiojantis, vadinasi, yra privalomas (Teritorijų planavimo įstatymo 17 str. 3 d.).
Natūralaus apšvietimo ir insoliacijos reikalavimai gretimų pastatų (Kęstučio g. 45, 47, 49, 51) tenkinami“, – pateiktame komentare nurodė D. Mikalauskas.