„Nusprendėme naudoti brangesnę, bet patvaresnę – ąžuolinę – medieną. Bus atnaujintos viso bemaž 200 m ilgio Olando Kepurės tako lentos, o iki pavasario planuojame atnaujinti ir Olando Kepurės apžvalgos aikštelę“, – „Vakarų ekspresui“ sakė Pajūrio regioninio parko direkcijos vadovas Darius Nicius.
Anot jo, senos tako lentos jau buvo apipuvusios.
„Jos tarnavo apie 10 metų. Jau reikėjo keisti. Tikimės, kad naujos ąžuolinės lentos bus patvaresnės – turėtų tarnauti apie 20 metų“, – teigė D. Nicius.
Olando Kepurės tako atnaujinimo darbai vykdomi trimis etapais, tam Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skyrė apie 65 tūkstančius eurų.
„Lėšų buvo skirta ir krantotvarkos darbams, kopų priežiūrai ir tvarkymui. Pajūrio regioninio parko ruože kitoje vietoje sutvarkyti ir mediniai laiptai, takelis. Taip pat organizavome ir masines žmonių talkas. Tai mums padėjo sutaupyti apie 20 tūkstančių eurų“, – pasidžiaugė D. Nicius.
Olando Kepurė nuo seno buvo orientyras jūreiviams ir žvejams, nes, apaugęs pušimis ir ąžuolais, gerai išsiskyrė smėlio lygumoje. XIX a. pradžioje pastatyti navigaciniai ženklai ir nuo tada žymimas žemėlapiuose. Manoma, kad kalnas gavo Olando Kepurės pavadinimą dėl jo panašumo į olandišką kepurę, kai žiūrima į jį iš jūros pusės.
O vietiniai gyventojai šią vietovę vadino Melmuže (kurš., latv. Juodasis dvaras). Taip pat yra ir kitų pavadinimo atsiradimo versijų. Manoma, kad greičiausiai olandų pirkliai, gyvenę Turlako kaime (vėliau – Tauralaukio dvaras), kurio valdos driekėsi plačiame pajūrio ruože nuo Olando Kepurės iki šiaurinės Klaipėdos miesto ribos, bei laivininkai ir yra pavadinimo Olando Kepurė autoriai.
Nuo skardžio patogu stebėti virš jūros skrendančius paukščius. XIX a. pabaigoje, apželdinant Girulių pajūrį, šiose vaizdingose vietose buvo sukurtas klaipėdiečių pasivaikščiojimams skirtas parkas, įveisti ąžuolai, bukai, platanalapiai klevai, kiti dekoratyviniai medžiai.
Olando Kepurės skardis įtrauktas į Gamtos paveldo objektų sąrašą.