Pasak projektų vadovės Rūtos Akučkaitės, pastato aplinkoje siūloma atnaujinti atramines sieneles, trinkeles, groteles, laiptus, turėklus, želdinius, mažosios architektūros detales.
Tačiau ne visi pristatyme dalyvavę valdininkai sutiko su projektų vadovės pasiūlymais, tad teikė ir savo idėjų.
Kone aktualiausias klausimas kilo dėl nuovažų, skirtų neįgaliesiems ir tėvams su mažamečiais vaikais. R. Akučkaitė teigė, kad toks įrenginys planuotas tik prie pagrindinių laiptų. Tačiau, jei reikia, nuovažas galima įrengti ir kitose vietose.
Projektuotojai taip pat siūlo Žvejų rūmų prieigas apsodinti gėlynais. Kultūros centro direktorius Alvydas Juozas Lenkauskas tokiam sprendimui nebuvo linkęs pritarti.
„Jeigu mums patiems juos reikės prižiūrėti, tai nereikia. Mes nebūsime pajėgūs nei finansiškai, nei fiziškai“, - tikino direktorius.
Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė tokią poziciją užginčijo, argumentuodama, kad šiuo metu šalia pastato esanti žalia veja neatrodo estetiškai.
„Žmonės eina į koncertus, spektaklius. Tam turi būti pritaikyta ir aplinka. Jeigu gėlynai prie kultūros centro atsiras, jiems bus skirta ir pinigų“, - ramino I. Šakalienė.
Mažosios architektūros akcentus - suolus, šviestuvus, šiukšlių dėžes - valdininkai siūlė derinti prie šalia esančios Pempininkų aikštės ir būsimo Sakurų parko, kad būtų sukurtas kompozicinis vientisumas.
„Pasigendu dviračių stovų. Jų poreikis yra didžiulis. Vien pusė Muzikinio teatro aktorių atvažiuoja su dviračiais, o vietos, kur juos palikti, nėra“, - savo siūlymą aiškino Žvejų rūmų direktorius.
Kai kurie pristatyme dalyvavę Savivaldybės atstovai buvo nusivylę siūlomu projekto dizainu, tad projektuotojų buvo paprašyta paieškoti originalesnių idėjų.
Žvejų rūmų aplinkos remonto darbus planuojama pradėti kitais metais. Šiemet rengiamas tik techninis projektas.
2017 metais tvarkytos Žvejų rūmų vidinės patalpos - duris atvėrė nauja didžioji salė. Jos renovacijai buvo skirta apie 200 tūkstančių eurų.