Kol tigriukai ir liūtukai dar maži, Klaipėdos zoologijos sodas suteikia žmonėms unikalią galimybę juos paglostyti, pasidaryti nuotraukų ar pažaisti. Žinoma, tokia paslauga nėra nemokama - suaugusiems žmonėms tigriukų ir liūtukų lankymas kainuoja 15 eurų, o vaikams - 10 eurų.
„Mes darome tokį palengvinimą sau, kadangi visi tigrai, kuriuos turime, yra išaugę iš tokių laikų, kai leisdavome juos mažus glostyti, tai mums yra žymiai lengviau prižiūrėti juos, kai jie suauga. Šiuo metu turime du liūtukus ir du tigriukus, kai jie suaugs, bandysime juos laikyti kartu, kad žmonės matytų ir liūtą, ir tigrą, jų skirtumus ir panašumus, todėl jie nuo pat mažens taip ir auginami“, - pasakojo Klaipėdos zoologijos sodo direktorius Edvardas Legeckas.
Kaip ir žmonės, taip ir liūtukai bei tigriukai turi savo charakterį, tad ne visų leidžiasi glostomi. Žinoma, iki 3-4 mėnesių plėšrūniukai dar nemoka kandžiotis, tad kanda visa jėga, tačiau kai pasikeičia jų dantys, jie jau suvokia savo jėgą ir nebekanda. Beje, daug kas mano, kad laukinių kačių kailis švelnus, bet jis yra storas ir šiurkštus.
„Įdomiausia tai, kad liūtukai ir tigriukai nežiūri į didesnį žmogų, juos labiausiai domina vaikai, nes su jais galima lakstyti, žaisti, gaudyti juos. Kadangi jie patys maži, tai ir mažas vaikas jiems labai įdomus. Taip pat juos labai domina moterys su ilgais plevėsuojančiais sijonais, tada jau neatsigina dėmesio“, - juokėsi E. Legeckas.
„Jauni žmonės nepažįsta gyvūnų“
Klaipėdos zoologijos sodo darbo sezonas yra gana trumpas, tik 3-4 mėnesiai. Pasak E. Legecko, turistų srautas darbo dienomis yra žymiai mažesnis palyginti su savaitgaliais ir šventinėmis dienomis. Daugiausia į zoologijos sodą atvyksta klaipėdiečiai arba poilsiautojai, atvykę į uostamiestį, taip pat gyvūnais domisi ir atvažiuoja kaimynai latviai.
„Zoologijos sodas yra kaip edukacinis centras, kuris yra be galo reikalingas, nes dabar gyvename tokiame amžiuje, kai jauni žmonės visiškai nebepažįsta gyvūnų, nežino, kokie jie yra, neskiria, ar tai žolėdis, ar mėsėdis“, - pastebėjimais dalijosi Klaipėdos zoologijos sodo direktorius.
Stebina lankytojų kultūra
Zoologijos sodo direktorius E. Legeckas tik pradėjus mūsų pokalbį iškart akcentavo šokiruojantį turistų ir lankytojų elgesį.
„Maždaug keturi iš 10-ies žmonių visiškai nesupranta, kur jie yra ir ką veikia zoologijos sode. Tokie lankytojai erzina gyvūnus, mėto akmenis, su pagaliukais baksnoja. Jei gyvūnas guli, tai būtinai reikia jį pažadinti, kad jis judėtų. Apie šiukšlinimą jau net nebekalbu“, - piktinosi E. Legeckas.
Pasak direktoriaus, įdomiausia yra tai, kad gyvūnus erzinantys žmonės dažniausiai ateina su vaikais. Tėvai bando prikelti gyvūnus, o vaikai žiūri ir ima pavyzdį iš jų. Dažniausiai žmonės ne tik nesaugo savęs, kiša rankas į narvus, bet ir pakelia savo mažamečius vaikus aukščiau, kiša juos pro grotas, kad šie galėtų paglostyti gyvūnus. Dėl to zoologijos sode visi voljerai ir tvoros yra ne tik tam, kad apsaugotų žmones, bet ir tam, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žmonių.
„Žmonės viešoje vietoje turėtų elgtis kultūringiau, pagarbiau, juk visur yra tam tikros taisyklės, kurių reikia laikytis. Tačiau jie galvoja, kad viskas yra galima, nes jie sumokėjo 8 eurus už lankytojo bilietą ir dabar kiekvienas gyvūnas jiems turi šypsotis, judėti ir deklamuoti eilėraščius“, - sakė E. Legeckas.
Pasak E. Legecko, dėl nelaimingų nutikimų dažniausiai būna kaltinami gyvūnai, tačiau jie juk iš savo narvo neišeina, tačiau sugeba ir įkąsti, ir įbrėžti, ir pavogti akinius.
Direktorius pasakojo, jog zoologijos sode neseniai įvyko incidentas, kai vienas lankytojas metė akmenį į strutį, pataikė jam į akį, o kitas žmogus, kuris atėjo po kelių valandų, nufotografavo, kad strutis yra be akies, kruvinas, ir apskundė, jog gyvūnai sode yra neprižiūrimi. E. Legeckas piktinosi, jog patys žmonės kartais pridirba, nuskriaudžia gyvūnus, o vėliau apie sodą pasklinda neigiamos kalbos. Žinoma, pasak pašnekovo, tokie yra tikrai ne visi lankytojai.
Gyvūnus galima pamatyti iš arti
Kitaip nei Kauno, Klaipėdos zoologijos sodas yra privatus, tad jame gyvenantys gyvūnai yra tie, kurie maždaug atitinka mūsų klimatą, gamtines sąlygas, kurie nebijo drėgmės ir šaltų žiemų.
„Ką turime iš Afrikos, tai jaguarus, liūtus, jie turi vidines patalpas, bet ir adaptuojasi prie mūsų sąlygų. Tie, kas čia gimę yra, tai jiems mūsų žiema jau yra natūrali. Aišku, jiems neužauga storesnis kailis, bet artėjant žiemai jie priauga svorio, pasidaro riebūs“, - pasakojo E. Legeckas.
Žiemą gyvūnai į šiltas vidines patalpas įeina tik paryčiais, kai būna pats didžiausias speigas, kitu laiku gyvūnai guli ant sniego ir nekreipia į šaltį dėmesio.
Pasak direktoriaus, žmonės labiausiai domisi į save panašiu gyvūnu - beždžione. Lankytojų dėmesį dar atkreipia tigrai ir liūtai, nes čia juos galima išvysti iš arti, visu dydžiu.
„Kituose zoologijos soduose į tigrus ir liūtus galima pažiūrėti tik iš tolo, o pas mus juos galima pamatyti visu dydžiu. Jų gultai specialiai įrengti taip, kad būtų šalia grotų ir žmonės pamatytų jų letenų, galvos ir kūno dydį„, - sakė direktorius.
Vaikai labiausiai džiaugiasi išvydę draugiškus nedidelio ūgio gyvūnus - ožkytes, beždžiones, triušius. Kažkada zoologijos sode buvo galimybė triušius ir paglostyti, ir pašerti, tačiau vaikai dažniausiai dar nesupranta, jog gyvūnui irgi skauda, tad dažnai juos skriausdavo, spardydavo, baksnodavo su pagaliukais, ausis tampydavo, tad tokios pramogos buvo atsisakyta dėl gyvūnų saugumo.
Šeria 5 kartus per savaitę
Zoologijos sodo gyvūnų prižiūrėtoja Aistė Vėliūtė-Čepulienė pasakojo, kaip vyksta plėšriųjų gyvūnų šėrimas.
Kaip juokauja Aistė, ji zoologijos sode užaugo, dirba čia jau 24 metus. Ji pasakojo, jog čia praleido visą savo vaikystę, visas vasaras, ne tik matė, kaip zoologijos sodas plėtėsi, kaip čia atsirado vis daugiau gyvūnų, bet ir pradėjo važiuoti vis daugiau lankytojų.
„Gyvūnus mes užsiauginame nuo mažens, su jais žaidžiame, glostome, tad kai jie užauga, vis tiek einame prie jų, kalbiname. Jie taip pat mus pažįsta, pamato iš tolo ir jau visi bėgioja palei tvoras, kad tik pakalbintume“, - sakė A. Vėliūtė-Čepulienė.
Daugelis lankytojų įsivaizduoja, jog norint pašerti gyvūnus ar sutvarkyti jų narvus, prižiūrėtojams reikia eiti į aptvarus, tačiau Aistė pasakojo, jog yra tam tikra sistema.
Šalia vienų gyvūnų yra įrengti tušti narvai, į kuriuos prižiūrėtojai gali pervaryti gyvūnus, kol vyksta tvarkymo darbai, kol yra sudedamas maistas. Kituose narvuose yra įrengtos specialios šėryklos, kurios yra uždaromos, sutvarkomos ir vėl atidaromos.
Nors plėšrieji gyvūnai yra užauginti nuo mažens, tačiau į jų narvus prižiūrėtojai neina dėl savo saugumo. Kiekvienas gyvūnas, pasakojo A. Vėliūtė-Čepulienė, turi savo charakterį, tačiau viskas dažniausiai priklauso nuo jų nuotaikos tą dieną.
„Jie mus prisileidžia, bet dėl saugumo pas juos neiname, nes jie nejaučia savo jėgos, žaidžia su mumis kaip su kitais gyvūnais. Jie norėtų pažaisti, norėtų, kad juos paglostytume, bet gyvūnai kartais yra neprognozuojami, daug kas priklauso ir nuo jų nuotaikos“, - patirtimi dalijosi Aistė.
Priėję prie tigrų narvo, pamatėme, kad šie jau laukia, kol bus pakelta užtvara pereiti į kitą narvą. Atidarius užtvarą, jie gražiai, vienas paskui kitą perėjo, be jokio papildomo raginimo. Uždarius juos kitame aptvare, galėjome patekti į jų teritoriją.
Nors narvas ir buvo tuščias, tačiau būti ten nebuvo jauku. Atrodė, jog bet kurią akimirką iš už kampo gali išlįsti pasislėpęs tigras.
Pasak prižiūrėtojų, žiemą gyvūnai yra šeriami 5 kartus per savaitę, o vasarą - kas antrą ar trečią dieną, nes esant karštam orui gyvūnai tiesiog neėda. Vasarą jiems yra duodamas šaldytas maistas, pavyzdžiui, ledai, kad jie atsigaivintų. Gyvūnų prižiūrėtoja pasakojo, kad duodant šaldytą mėsą gyvūnai ne tik skaniau ją valgo, bet ir maistas nespėja sugesti.
Pašėrus plėšriuosius gyvūnus perėjome prie beždžionių. Čia mus pasitiko gyvūnų prižiūrėtojas Virgis, kuris parodė, kaip vyksta pats šėrimo procesas.
Beždžionės tą dieną buvo lepinamos vaisiais: arbūzais, vynuogėmis, melionais, obuoliais, kriaušėmis. Tačiau labiausiai beždžionės norėjo žalių vištų kiaušinių. Gyvūnų prižiūrėtojas Virgis beždžionėms taip pat davė ir vitaminų - žuvų taukų.
Tai, jog prižiūrėtojas įėjo į beždžionių narvą, joms jokio įspūdžio nepaliko, jos tiesiog nekreipė į jį dėmesio, bet įėjus žurnalistams į tuščią, saugų aptvarą šiek tiek tolėliau nuo jų, mažosios beždžionėlės per grotas kėsinosi pavogti viską, kas blizga, ar net papešti už plaukų.
Prižiūrėtojai pasakojo, kad beždžionės yra labai kerštingos ir prisimena viską, ką blogo joms padarai.
„Vieną kartą reikėjo sugaudyti beždžiones, kad galėtume suleisti joms vitaminų ir ištepti kailį dėl blusų. Nuo tos dienos jos labai manęs nemėgsta, visada šokinėja narve, kai einu pro šalį„, - juokėsi A. Vėliūtė-Čepulienė.