Kaune baigiama diegti mažų emisijų zona - įrengiama ir išbandoma beveik 200 tūkst. eurų kainavusi sistema, kuri fiksuos kiekvieną, įvažiuojantį į Senamiestį, ir išsiųs pranešimą apie tai, kad reikia susimokėti.
Automobiliui įvažiavus į Kauno Senamiestį vaizdo stebėjimo sistema nuskaitys valstybinį numerį, pagal jo pagaminimo metus bei naudojamo kuro tipą įvertins taršos lygį, fiksuos šioje zonoje išbūtą laiką ir apskaičiuos mokestį. Šią reformą Kaune ketinama įgyvendinti jau kitais metais, įkainius turės nustatyti miesto Savivaldybės taryba.
Šiuo metu sistemos kameros jau yra sumontuotos, tačiau mokestis dar nerenkamas. Yra renkama informacija, kuri parodys esamą situaciją ir padės priimti sprendimus dėl įvažiavimo į Senamiestį mokesčio dydžio.
Šalia kamerų Kaune įrengti užrašus „Žaliasis Kaunas“ rodantys ekranai.
Esminiu šios permainos tikslu vadintas siekis papildomomis rinkliavomis riboti tranzitu Senamiestį kertančio transporto srautus, didžiausius rinkliavos tarifus nustatant itin taršiems dyzeliniu kuru varomiems automobiliams.
Patogesnė parkavimo sistema
„Apmokestinti įvažiavimo į Senamiestį neplanuojame. Manau, kad tai gali sumažinti jo patrauklumą. Tačiau suprasdami, kad racionalus automobilių srautų reguliavimas yra reikalingas, analizuojame galimybes modernizuoti parkavimo sistemą“, - sako Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.
Anot jo, turėtų būti modernizuota apskaita, supaprastintos galimybės atsiskaityti. Įdiegtos priemonės, kurios būtų priimtinos įvairaus amžiaus žmonėms, maksimaliai išvengiant žmogiškojo faktoriaus užtikrinant kontrolę, pasitelkiant kitų Europos miestų patirtį.
„Teko girdėti ir tokių nusiskundimų, kad, vos žmonėms pasistačius automobilį, iš karto prisistato kontroliuojantis darbuotojas ir rašo baudos kvitą. Sistema išties turėtų veikti kitaip, pirmiausia - būti patogi žmogui“, - pokyčius uostamiesčio parkavimo sistemoje žada A. Vaitkus.
Reikia pasiruošti
Klaipėdos tarybos narys socialdemokratas Vytautas Grubliauskas mano, kad ilgalaikėje perspektyvoje, kad sumažintume taršą centrinėje Klaipėdos dalyje, taršaus transporto ribojimo neišvengsime. Tačiau pirmiausia reikėtų pasidaryti kitus „namų darbus“.
„Pirmiausia ekologišku turi tapti miesto viešasis transportas, taip pat turi būti priimti sprendimai dėl vadinamojo Bastionų tilto statybos, kuriuo nuo Senamiesčio būtų nukreipti transporto srautai“, - sako V. Grubliauskas.
„Tvarumas yra labai svarbu, tačiau klausimas turi dvi puses. Apribojus transporto eismą nukentėtų Senamiesčio restoranai ir kavinės“, - svarsto opozicinės konservatorių frakcijos narys Klaipėdos taryboje Artūras Razbadauskas.
Anot jo, šiuo klausimu reikėtų pasiklausti klaipėdiečių nuomonės. Jis net siūlo surengti gyventojų apklausą.
Laikmečio realijos
Saulius Budinas, Liberalų sąjūdžio frakcijos Klaipėdos miesto taryboje pirmininkas, mano, kad taršaus transporto ribojimas istoriniame Klaipėdos Senamiestyje didelės įtakos ten įsikūrusiam verslui neturėtų.
„Senamiestyje ir dabar trūksta parkavimo vietų. Automobilius galima statyti aplinkinėse teritorijose“, - sako S. Budinas.
Jis pritaria, kad pati idėja apmokestinti taršų transportą yra gera ir nenauja Europoje. Žemyno didmiesčiai jau anksčiau apribojo transporto eismą senamiesčiuose arba centrinėse miestų dalyse.
„Pagal Europos Sąjungos direktyvas, nuo 2030 metų turi būti apribotas vidaus degimo varikliais varomų transporto priemonių įvažiavimas į senamiesčius“, - primena S. Budinas.
Todėl tam jau reikia pradėti ruoštis. Politikas mano, kad dabar veikianti stovėjimo apmokestinimo sistema Klaipėdoje nei taršos, nei parkavimo problemos nesprendžia.
S. Budinas taip pat sako, kad reikalinga tiksliai apibrėžti ribas, kur yra Klaipėdos Senamiestis, Naujamiestis, centrinė miesto dalis ir kur kokie ribojimai turėtų būti taikomi.